Tačiau tuo sukrėtimai panevėžietės gyvenime nesibaigė. Po operacijos paaiškėjo, kad Panevėžio ligoninėje nustatyta diagnozė buvo klaidinga. O prieš operaciją Vilniuje pakartotinis tyrimų vertinimas nebuvo atliktas.
Moteris dėl šios grubios klaidos į teismą padavė tiek Panevėžio ligoninę, tiek Nacionalinį vėžio institutą. Panevėžietė pateikė 50 tūkst. eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nuosprendį šioje byloje jau paskelbė ir Panevėžio apygardos, ir Lietuvos apeliacinis teismai. Nors ši istorija prasidėjo prieš 4 metus, tačiau galutiniai sprendimai priimti tik dabar.
Klaidinga diagnozė
Moteris teismui pasakojo, kad Respublikinėje Panevėžio ligoninėje 2017 m. vasario 17 d. jai buvo atlikta krūtų mamografija, o 2017 m. balandžio 10 d. – echoskopija, kurių metu buvo nustatyti dešiniosios krūties audinio pakitimai.
Ligoninės radiologijos–diagnostikos skyriuje 2017 m. birželį atlikus dešiniosios krūties audinio biopsiją ir paimto audinio histologinį tyrimą buvo nustatyta klaidinga diagnozė – krūties piktybinis navikas.
Pagal šią diagnozę 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nacionaliniame vėžio institute jai buvo atlikta nebūtina chirurginė dešiniosios krūties bei 4 limfmazgių pašalinimo operacija, kadangi prieš operaciją nebuvo pakartotinai vertinta biopsinė medžiaga.
Operacijos metu atlikus skubią biopsiją, tyrimas buvo atliktas tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. Valstybiniame patologijos centre, kur navikinių pakitimų nerasta.
Tada paaiškėjo, kad Panevėžio ligoninės gydytojas patologas, vertindamas paimtą biopsinę medžiagą ir pateikdamas išvadą, jog yra krūties piktybinis navikas, padarė diagnostinę klaidą.
Pastarąją Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus sudaryta komisija įvertinto kaip išvengiamą nepageidaujamą reiškinį, kuris būtų nepasireiškęs, jei onkologinis atvejis prieš operaciją būtų aptartas papildomai bei pakartotinai vertinant biopsinę medžiagą prieš operaciją.
Operacijos metu neatliktas skubus patologinis histologinis tyrimas iš auglio, sąlygojo, kad buvo pašalinta krūtis ir sužalota sveikata.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija vėliau konstatavo, kad tiek Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, tiek Nacionaliniame vėžio institute, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala pacientės sveikatai, nes paslaugos nebuvo teiktos rūpestingai ir atidžiai.
Tiesa, ta pati Komisija nusprendė iš dalies tenkinti prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei įpareigojo Respublikinę Panevėžio ligoninę ir Nacionalinį vėžio institutą atlyginti moteriai bendrą 6 tūkst. eurų neturtinę žalą (po 3 tūkst. eurų kiekviena). Su tuo nesutikusi moteris kreipėsi į teismą.
Moteris teigė, kad dėl medicinos darbuotojų nepakankamo atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir nepakankamos kvalifikacijos jai buvo nustatyta klaidinga ligos diagnozė ir vadovaujantis ja taikytas netinkamas gydymas, esmingai pažeidęs jos, kaip pacientės, teises į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Dėl be pagrindo atliktos organų šalinimo operacijos ji patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus. Informuodamas apie gydymą, instituto gydytojas turėjo paaiškinti gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, galimas atsisakius siūlomo gydymo.
Tačiau ieškovė teise į informaciją pasinaudoti tinkamai negalėjo, nes taikyti gydymo metodai buvo parinkti vadovaujantis klaidinga onkologinės ligos diagnoze.
Ligoninė klaidos nesureikšmino
Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo dalį, kuria ligoninė buvo įpareigota atlyginti nukentėjusiajai 325 eurų turtinę ir 3 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Respublikinė Panevėžio ligoninė ieškinyje nurodė, kad diagnostinė klaida, yra pasitaikanti praktika. Ji vertintina išvengiamu nepageidaujamu reiškiniu, kuris būtų nepasireiškęs, jeigu onkologinis atvejis prieš operaciją būtų pakartotinai įvertintas Nacionaliniame vėžio institute.
Respublikinės Panevėžio ligoninės onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas ir radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė, išnagrinėję situaciją ir medicininius dokumentus, Komisijai pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai tinkamai teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kad procedūros buvo atliktos pagal krūties vėžio diagnostikos ir gydymo protokolą ir kad praktikoje nustatoma nuo 0,17 iki 1 proc. atvejų, kai gerybiniai pokyčiai bioptatuose vertinami kaip piktybinis navikas.
Respublikinė Panevėžio ligoninė, ginčydama Komisijos sprendimą, pažymėjo, kad šiuo atveju nėra ligoninės civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Komisijos sprendime žalos paskirstymas Respublikinei Panevėžio ligoninei ir Nacionaliniam vėžio institutui yra neargumentuotas.
Atsakovas Nacionalinis vėžio institutas nukentėjusiosios ieškinį prašė atmesti. Šios įstaigos atstovai nurodė, kad ieškovei operacija atlikta vadovaujantis Respublikinės Panevėžio ligoninės nustatyta diagnoze, kuria netikėti nebuvo pagrindo ir tai nelaikytina netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.
Teismo sprendimas
Skundus išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė nukentėjusiosios ieškinį tenkinti iš dalies.
Nuspręsta priteisti ieškovei iš Respublikinės Panevėžio ligoninės 20 tūkst. eurų neturtinės ir 1 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą.
Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinį ir Nacionalinio vėžio instituto priešieškinį nuspręsta nutraukti.
