Jautėsi kaip sportininkė
Iš Portugalijos, Europos kultūros sostine paskelbto Guimares miesto, grįžusi vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ansamblio „Grandinėlė“ meno vadovė Zita Rimkuvienė prisipažino, kad pasaulio folkloro „Oskaras“ yra nuostabi dovana „Grandinėlės“ 20-mečio ir jos kūrybinės veiklos 35-mečio proga. Tačiau šis įvertinimas yra ne tik jos kaip vadovės, bet ir visų jame šokusių ir šokančių žmonių nuopelnas.
„Tai visų dalyvių, kurie šoko mano vadovaujami, nuopelnas. Kone 80 tarptautinių šokių festivalių, dainų švenčių už Atlanto, daugybė koncertų. Už šį įvertinimą dėkoju visiems, kurie buvo šalia manęs, šoko, dalyvavo, rėmė“, – kalbėjo Z.Rimkuvienė.
Garbingą apdovanojimą meno vadovei įteikė Lietuvos laikinoji reikalų patikėtinė Portugalijoje Laura Tupė. Ceremonijos iškilmingumą pabrėžė tai, kad „Grandinėlės“ vadovė vilkėjo tautinius drabužius, skambėjo Lietuvos himnas, todėl ji jautėsi kaip sportininkė, laimėjusi Europos ar pasaulio čempionatą.
Nors pasigirdo kalbų, kad tokiam garbingam apdovanojimui esą buvo ir daugiau nusipelniusių žmonių, sukaupusių dar didesnį kultūrinio darbo stažą, bet Z.Rimkuvienė teigė, kad jos stiprybė – aktyvumas.
„Mane įvertino kaip labai aktyvią vadovę ir tuo džiaugiuosi, o nominantų buvo tikrai daug. Kai kurie klausia, už ką gavau tokį garbingą apdovanojimą, gal avansu, juk tikrai buvo vertesnių ir vyresnių. Žinau, kad apdovanojimą gavau pelnytai. Tikriausiai nėra nė vieno kolektyvo ar vadovo, kurie būtų tiek daug keliavę ir puoselėję lietuvybės ryšius tarp Lietuvoje gyvenančiųjų ir išeivijos lietuvių“, – neabejoja Z.Rimkuvienė. Lietuviškos kultūros nešėjai
Z.Rimkuvienės teigimu, ji niekada neprašė valdžios, kad ši paremtų finansiškai. Nors kasmet su šokėjais keliauja po įvairius Europos miestus, lėšų kelionėms randa patys.
Šokių kolektyvas yra puiki reprezentacinė miesto kortelė. Juk partnerystės ryšiai su daugeliu Europos miestų užsimezga ne politikų kabinetuose, o būtent dainų ir šokių šventėse, festivaliuose. „Niekada netrukdžiau valdžios, kad padėtų, paremtų, duotų, neverkšlenau ir nemaldavau. Jeigu norime kur važiuoti, patys ir organizuojamės, ieškome rėmėjų. Niekada nesiekėme to, ko negalime. Manau, kad mes tikrai garsiname savo miestą, esame lietuviškos kultūros sklaidos nešėjai. Juk mes kaip tos kregždės pirmieji atskridome į Huso, Osvencimo miestų festivalius ir taip užsimezgė glaudus miestų bendradarbiavimas. Jis tęsiasi ir iki šiol“, – „Sekundei“ teigė Z.Rimkuvienė.
Tautinio šokio puoselėtoja džiaugiasi, kad ją, žemaitę, likimas atvedė į Panevėžį ir dabar galinti šokio subtilybių mokyti ir šio krašto vaikus ir jaunimą. Ji yra trečioji lietuvė, gavusi tokį garbingą apdovanojimą. „Džiaugiuosi, kad galiu kažką duoti Panevėžio krašto vaikams, jaunimui, suaugusiesiems. Įskiepyti meilę šokiui, ir tikiu, kad ta ugnelė ir toliau rusens“, – sakė Z.Rimkuvienė.
Lina DRANSEIKAITĖ
