Panevėžio apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl neteisėtos ūkinės komercinės veiklos ir didelės vertės svetimo turto pagrobimo - 60-metė panevėžietė J.M. kaltinama neteisėtai pardavinėjusi žemės gelmių išteklius - smėlinį gruntą ir nesumokėjusi mokesčių valstybei.
Pasak ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno, Panevėžio rajono Vadoklių seniūnijos Žvalgaičių kaime neteisėtai iškastas karjeras tapo pasipelnymo šaltiniu pardavinėjant smėlinį gruntą.
Kelių ikiteisminių tyrimų duomenimis, iš neteisėtai eksploatuotų karjerų Panevėžio rajone buvo gauta daugiau nei milijonas litų pajamų.
Pasak prokuratūros pranešimo, šiame nuosavybės teise priklausančiame sklype J.M. prieš dvejus metus ėmėsi ūkinės komercinės veiklos: nuo pavasario iki rudens ji neteisėtai pardavė 62 tūkst. 234 kubinius smėlinio grunto ir gavo 222 tūkst. 536 litus pajamų.
Į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 36 tūkst. litų mokesčių. Šiame sklype iškastas smėlinis gruntas buvo parduotas statybinėms organizacijoms.
„Neteisėtai organizuotas komercinis verslas žemės gelmių ištekliais arba jų grobstymas yra aktuali ne tik apygardos, bet ir visos šalies problema. Fiziniai asmenys, turėdami leidimą, žemės gelmių išteklius gali naudoti tik savo ūkio reikmėms, bet neturi teisės juos pardavinėti. Šiuo atveju kaltinamoji neteisėtai organizavo žemės gelmių išteklių verslą, stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos - prekiavo valstybei priklausančiu smėliniu gruntu, nors tam neturėjo leidimo. Pažeistos žemės gelmių įstatymo straipsnių nuostatos, kurios numato, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti šalies vyriausybė arba jos įgaliota institucija“,- teigia Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gediminas Marcinkevičius.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai.
Įstatymas už neteisėtą ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą numato laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų, už didelės vertės svetimo turto pagrobimą - iki septynerių metų.