Jurbarkas įsikūręs dešiniajame Nemuno krante, trijų upių – Nemuno, Mituvos ir Imsrės – santakoje. Pirmą kartą jis paminėtas 1259 metais P.Duisburgo kronikoje, kryžiuočiams šioje vietoje pasistačius Georgenburgo (Jurgenburgo) pilį. Nuo XIV amžiaus Jurbarkas tapo karališkuoju dvaru.
XVI amžiaus trečiajame dešimtmetyje Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis išleido potvarkį Žemaičių žemei tvarkyti – visą gyvenamąją juostą pagal prūsų sieną pavedė tvarkyti karalienėms. Pirmoji Jurbarką valdė Žygimanto II žmona karalienė Bona. 1611-aisiais Jurbarkui suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas – trys lelijos raudoname skyde.
Netoli Skirsnemunės stūkso Panemunės pilis . Vardą ji gavo nuo seniau čia buvusio Panemunės dvaro. 1604–1610 m. pilį pastatė vengrų kilmės didikas Janušas Eperješas. Panemunės pilis – tipiška XVII amžiaus pradžios feodalo pilis su gynybiniais įrenginiais, gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Nuostabus pilies parkas su penkiais kaskadiniais tvenkiniais ir kalvotas reljefas palieka neišdildomą įspūdį.
Viešvilė įsikūrusi prie kryžiuočių laikus menančio kelio Jurbarkas–Šilutė, apsupta Viešvilės girios, apkabinta gražuolio Nemuno. Istoriniuose šaltiniuose miestelis paminėtas XVI amžiaus pradžioje, o dvaras 1549 metais. Klaipėdos kraštą 1923-iaisiais prijungus prie Lietuvos Respublikos, Viešvilėje buvo muitinė, pasienio policijos įstaiga, valsčiaus administracija, miškų urėdija, teismas ir dvi mokyklos. Iki šiol miestelį puošia teismo rūmai. 1902 m. statytas masyvus triaukštis mūras primena viduramžių pilį.
Kai panoramoje didingai atsivers beveik 40 metrų aukščio piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu, žinokite, kad esate netoli Seredžiaus. Šis kalnas minimas Lietuvos metraštyje legendiniame pasakojime apie lietuvių kilmę iš Romos kunigaikščio Palemono, kuris esą su visa savo gimine ir valdiniais dėl imperatoriaus Nerono persekiojimo pasitraukė iš Romos ir įsikūrė šiame krašte.
Seredžiaus piliakalnis mena kovas su kryžiuočiais. Už kilometro nuo miestelio į vakarus stovi klasicistinio stiliaus Belvederio dvaro rūmai. Buvęs architektūros perlas šiandien visai apleistas ir išplėštas.
Raudonės pilis , pastatyta XVI amžiaus pabaigoje, klestėjo porą amžių, iki didžiojo gaisro. XIX amžiuje Raudonės dvarą įsigijo Platonas Zubovas ir ėmėsi pertvarkyti pilies rūmus. Dabartinę išvaizdą pilis įgavo po 1877 m. rekonstrukcijos, kuri paslėpė renesansinę pilies architektūrą. Ryškus šios architektūros pavyzdys išliko tik šiauriniame korpuse ir jo bokštuose.
