Dailiai nulakuotais nagais džiaugiasi 88-erių senjorė Mikalina Docienė ir prisiminusi grožio procedūras šmaikštauja:
„Viską, ką prašom, tą padaro. Labai dėkingos, jei ne, tai būtumėm apkerpėję. Veiduką darė, oi... Aš tai sakau, būtų koks lygintuvas lengviau būtų, patrauktų, patrauktų, dabar rankytėm reikia“, – kalba Mikalina.
Šalia prisėdusi 80-metė Ramutė Stankevičienė sako gavusi tiek masažų, kad sunku ir išvardinti.
„Maksimumą procedūrų: ir veidą, ir kaklą, ir sprandą, ir stuburą. – Atjaunėjot? – Aiškiai, ant 10 metų. Labai laukiam jų, kai jos ateina, tai mes puolam pirmutinės“, – sako Ramutė.
Ir kaip nepulsi, jei, pasak senolių, šios merginos jaunystę ir gerą savijautą dovanoja. Taip gražiai senjorės kalba apie į Kauno Panemunės socialinės globos namus užsukančias Kauno kolegijos Kosmetologijos katedros studentes. Šurmulys joms atėjus – prie vienos močiutės kartais ir dvi merginos tupinėja.
Procedūromis skuba pasilepinti ir globos namuose veikiančio dienos centro lankytojai – kas masažu mėgaujasi, kas pageidauja antakius ar nagus gražintis.
„Gerai jaučiuosi, laiminga, šitaip mergaitės mane gražina. Veido masažą, nagus, antakius, viską padarė“, – sako dienos centro lankytoja Vida Šijauskienė.
„Būtinai reikėjo užsimerkt, sako, gali kas patekt, labai puikiai, kaip naujai gimus...“, – kalba dienos centro lankytoja Valerija Galvydienė.
„Smagu ir pramoga nekasdieniška, o sveikatai irgi gerai, pečių masažas ypač gerai“, – tikina dienos centro lankytoja Vanda Mikalauskienė.
O taip pasigražinusios sėdi ir juokauja močiutės: „Tik į į šokius... – o ar būna šokiai? Patrepsit pagal muziką? – Patrepsim.“
Ir nors šį kartą vyrų nematyti, bet, sako, ir jie užsuka kokio masažo, kad kaulus išjudintų.
„Turim keletą vyriškių ir jie pasinaudoja, gal mažiau grožio procedūromis, bet masažu tikrai taip“, – sako dienos centro vadovė Indrė Krušinskienė.
O studentės atvirauja: apsilankymas šiuose globos namuose – unikali patirtis. Tenka savas žinias pritaikyti neįprastoje aplinkoje.
„Visada su šypsena pasitinka, visuomet laimingos ir apkabina, ir labai laukia mūsų. Atliekame praktiką kosmetologijų, darome masažus, veido procedūras, manikiūrus“, – kalba Kauno kolegijos studentė Ugnė Andrulytė.
„Kai atvažiavom, visos baimės išgaravo, nes pamatėm nuoširdžias senelių šypsenas, kaip jie aktyviai dalyvauja, nori darytis visas procedūras, tai tikrai labai smagu, čia gyvena nuoširdžiausi seneliai, negaili komplimentų“, – sako Kauno kolegijos studentė Akvilė Vainutytė.
„Tai nėra ta patirtis, kur tu savo kabinete atlieki, čia mes turim prisitaikyti, pakalbinti, turbūt ne tiek procedūrą suteikti, kiek šilumą atiduoti“, – tvirtina Kauno kolegijos studentė Indrė Petrelienė.
Merginų dėstytoja tikina, kad čia studentės ne tik demonstruoja savo įgūdžius, bet ir gauna gyvenimiškos patirties.
„Svarbiausia net ne procedūra, ne paslauga, kuri teikiama vyresnio amžiaus žmonėms, o bendravimas, tas kartų ryšys, kai vieni semia patirtį, kiti džiaugiasi jaunystė, mergaitės ugdosi empatijos, savarankiškumo“, – aiškina Kauno kolegijos dėstytoja Loreta Valatkevičienė.
O kad nauda akivaizdi, patvirtina ir globos namų dienos centro vadovė. Po tokių popiečių senjorai žvalesni ir negalavimai ne taip vargina.
„Gražios, atsipalaidavę tikrai, nepaisant to, kad tai vyresnio amžiaus žmonės, bet jie nori būti gražūs, pasitempę, pasipuošę ir, kai gauna tas paslaugas, jaučiasi, kad galva aukščiau“, – sako I. Krušinskienė.
„Dažnai sako – stebuklingos mergaičių rankos, auksinės, šiltos rankos, einančios nuo širdies, ir mergaitės akcentuoja ne pačią techniką, bet apkabinimą, prisilietimą, tai, ko labiausiai trūksta“, – tikina L. Valatkevičienė.
Tokie Kauno kolegijos Kosmetologijos katedros studenčių ir Panemunės socialinės globos namų gyventojų susitikimai vyksta jau kelerius metus.
