Motociklininkas, projekto „1000 pasaulio stebuklų“ vadovas ir konkurso „Metų motociklas 2024“ komisijos narys Audrius Sutkus teigė, kad Lietuvoje, o taip pat ir didžiojoje dalyje civilizuotos Europos, motociklas vis dar yra pramogų ir laisvalaikio transporto priemonė. Visgi plačiajame pasaulyje motociklai yra ir darbo priemonės, ir neretai tampa netgi išsigelbėjimo įrankiais.
„Esu matęs, kai motociklai iš gilių miškų veža po 4, 6 ar 8 rąstus. Esu matęs motociklą su nuimtu galiniu ratu, kuris buvo pastatytas šalia, o diržinė pavara, prikabinta prie gaterio, buvo pjaunamos malkos. Esu matęs motociklą, kuris galiniu ratu stumia vežimėlį per geležinkelį ir taip vežioja žmones. Esu matęs ir tokį, ant kurio, pasidėję lentas, sėdi 6 ar 8 žmonės. Ir visa tai vyksta ant tų dviejų ratų. Kartais susimąstau apie gamintojų nustatytus parametrus, kad apkrovos masė negali būti didesnė nei, pavyzdžiui, 125 kg, o ten 6 žmonės važiuoja. Mongolijoje esu matęs labai įdomų vaizdą, kai motociklu važiavo 5 žmonės ir viena ožka“, – dalijosi A. Sutkus.
Keliautojas pasakojo, kad kitose šalyse, kuriose žmonės gali įsigyti tik motociklą, jų panaudojimo galimybės yra išplečiamos neribotai. Dažniausiai tiek, kiek leidžia tų žmonių vaizduotė ir išradingumas.
„Pasaulyje motociklas yra priemonė, kuri padeda žmogui gyventi, nes, plačiąja prasme, tai yra tikrų tikriausia darbo priemonė“, – pabrėžė A. Sutkus.
Žmones apriboja įsitikinimai
Keliautojas, motociklininkas, kuriam priklauso „geležinės subinės“ titulas, Aidas Bubinas taip pat atkreipė dėmesį, kad motociklo panaudojimas apriboja žmogaus požiūris. Jam pačiam ne kartą motociklu teko keliauti ir ne šiltojo sezono metu, ir labai atšiauriomis sąlygomis.
„Yra buvę, kai visą dieną važiuoji, pavyzdžiui, iš Nordkapo. Startavus lauke buvo vos 6 laipsniai šilumos ir pylė lietus. Taip buvo iki pat vakaro, o temperatūra pakilo viso labo iki 11 laipsnių. Pasiekus Švedijos apačią buvo šalta, norėjosi išgerti šiltos arbatos ar suvalgyti karštos sriubos, tačiau vienintelis galimas pasirinkimas buvo kava iš aparato. Išgėrėm jos ir važiavom toliau. Kiek ir kokiomis sąlygomis galima važiuoti motociklu, manau, labiau yra įsitikinimų klausimas“, – sakė A. Bubinas.
Jam pritarė ir patyrusi motociklininkė bei turų motociklais organizatorė Jurga Žukauskaitė, kuri teigė, kad vasara yra būtent tas metų laikas, kada ji keliauti motociklu turi mažiausiai laiko, todėl į didžiąją daugumą kelionių ji leidžiasi tuomet, kai kiti motociklus uždaro garažuose.
„Mano pagrindinis motociklų sezonas būna žiemą. Žinoma, ten kur aš važiuoju ar vedu turą, dažniausiai būna šilta, nes tyčia renkuosi tokias lokacijas. Naujuosius sutikau Ekvadore, kuriame Naujųjų išvakarėse pylė lietus ir trankėsi žaibai, tačiau mums reikėjo važiuoti ir mes važiavome. Tikslą pasiekėme sušalusios, tačiau patirtis buvo tikrai įsimintina“, – pasakojo J. Žukauskaitė.
Chaotiškame eisme daugiau bendravimo
Motociklininkai vis dar pastebi, kad nepaisant gerėjančios eismo kultūros ir didėjančios tarpusavio pagarbos, nestinga atvejų, kai sėdintys automobiliuose neslepia nepakantumo motociklininkams, neleidžia jiems spūstyse pralenkti stovinčių automobilių, naudoja garso signalą ar net grūmoja kumščiais, nepaisant to, kad motociklininkai visiškai nepažeidžia Kelių eismo taisyklių.
A. Sutkus, paklaustas apie kitų šalių eismo kultūrą ir požiūrį į motociklininkus, teigė, kad nemažoje dalyje pasaulio šalių eismas iš esmės vyksta prastomis sąlygomis. Vis dėlto, jis išskyrė, kad bene ryškiausi skirtumai, palygimus eismą mūsų šalyje su Azijos ar Pietų Amerikos eismu, atsispindi žmonių komunikacijoje ir ženkluose.
„Ten žmonės važiuodami rodo labai daug ženklų. Pas mus vairuotojai nebent posūkį parodo, o ten labai daug ženklų rodomi rankomis, jų yra daug ir jie turi skirtingas reikšmes, tačiau būtent taip žmonės vieni su kitais komunikuoja dalyvaudami eisme. Nors, pavyzdžiui, Bolivijoje labai daug kelių yra visakrypčiai ir važiuodamas niekada nežinai kas turi palaukti ar pasitraukti, o kas turi pirmumo teisę, tačiau ten niekada nekyla jokių problemų, nes viskas vyksta labai natūraliai“, – pasakojo A. Sutkus.
Svetur viskas vyksta lėčiau
Jam pritarė ir A. Bubinas. Tiesa, jis teigė, kad Lietuvoje požiūris į motociklininkus taip pat ženkliai gerėja ir vis dažniau automobilių vairuotojai tarp automobilių palieka tokius tarpus, kad saugiai galėtų pravažiuoti ne tik motociklininkai, tačiau ir specialiųjų tarnybų automobiliai.
Vis dėlto, kalbėdamas apie eismo kultūrų skirtumus, A. Bubinas išskyrė, kad daugelyje pasaulio šalių, pavyzdžiui, esančių Afrikoje, lyginant su Lietuva, ženkliai mažiau eismo dalyvių vairuodami atlieka staigius judesius.
„Ten viskas vyksta lėtai. Galbūt vienas ar kitas vairuotojas suka ne ten kur reikia, gal važiuoja pasimetęs, bet viskas vyksta lėtai, todėl kiti gali pakankamai lengvai prognozuoti, ko tikėtis vienu ar kitu atveju. Pas mus viskas vyksta daug greičiau, juk neretai vairuotojai pirmiau sukti pradeda nei parodo posūkį arba, geriausiu atveju, posūkį rodo tada kai pradeda atlikti manevrą. Manau, kad tai yra didelė problema, dėl kurios įvyksta eismo įvykiai mūsų gatvėse“, – aiškino A. Bubinas.
Vis trys motociklininkai nuo gegužės 2 dienos leidosi į dar vieną iššūkį – tapo antrą kartą vykstančio konkurso „Metų motociklas 2024“ komisijos nariais. Per tris savaites 9 narių komisija turi išbandyti 30 naujausių modelių, juos įvertinti bei išrinkti nugalėtojus skirtingose kategorijose bei išskirti, kuris vienas yra verčiausias „Metų motociklo“ vardo.
Kas tapo šių metų konkurso nugalėtojais paaiškės jau gegužės 23-ą dieną, rinkimų finalinio vakaro metu.
