Šią problemą Seimo sveikatos reikalų komitete susirinkę aptarti specialistai apibendrino, kad antrosios pandemijos bangos metu Covid-19 pacientų mirštamumas Lietuvoje išaugo, o ligonių, kuriems reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV), išgyvenamumas fiksuotas daugiau nei dvigubai mažesnis nei kitose šalyse.
Pateikęs situacijos Anglijoje ir Lietuvoje palyginimą gydytojas anesteziologas reanimatologas Rokas Tamašauskas, jau 15 metų dirbantis Kembridžo universitetinėje ligoninėje, akcentavo, kad kuo sveikatos sistema pandemijos metu labiau „kaito“, tuo didėjo RITS gydomų pacientų mirštamumas.
Numatytas medikų darbo standartas
„Anglijoje yra 4123 reanimacinės lovos 47 milijonams suaugusiųjų, Lietuvoje – 698 lovos 2,8 mln. gyventojų. Taigi skaičiuojant 100 tūkst. suaugusiųjų Anglijoje turime 8,7 lovas, skaičiuojant visiems gyventojams – 6,6. Lietuvoje tas skaičius yra 24 reanimacinės lovos 100 tūkst. gyventojų, taigi 3,5 karto daugiau nei Anglijoje“, – pradinius duomenis vardijo jis Seimo sveikatos reikalų komitete.
R. Tamašauskas pažymėjo, kad abiejose šalyse RITS lovos pagal sudėtingumą skirstomos į kelis lygius ir yra aiškiai įvardijama, kiek pacientų gali aptarnauti vienas slaugytojas, gydytojas ir pan.
„Tretinio, sudėtingiausio lygio, kur gydomi sunkiausi ligoniai, RITS vienas slaugytojas visada slaugo vieną ligonį, taip buvo iki pandemijos. Toks yra standartas. Jei tai yra antrinio lygio lova, vienam slaugytojui tenka 2 lovos.
O vienas gydytojas konsultantas dienos metu prižiūri ir gydo nuo 8 iki 12 ligonių tretinėje reanimacijoje, jam padeda du gydytojai rezidentai, turintys atitinkamą etapinių kompetencijų patvirtinimą. Žinoma, dirba ir kiti specialistai. (...)
Lietuvoje pagal ministro įsakymus tretinio lygio lovą taip pat turi prižiūrėti vienas slaugytas, vienas slaugytojo padėjėjas prižiūri tris ligonius ir vienas gydytojas reanimatologas turi prižiūri iki 6 ligonių. Gydytojų rezidentų darbo krūvis reanimacijos kontekste šiame įsakyme apibrėžtas nėra“, – dėstė jis ir pridūrė nesiimantis vertinti, kiek šių rodiklių laikomasi realybėje.
Daugėjo pacientų – daugėjo mirčių
Visgi pandemija žmogiškuosius išteklius neišvengiamai privertė perskirstyti. Kaip pasakojo R. Tamašauskas, smarkiai išaugus reanimacinių lovų poreikiui vienam RITS slaugytojui buvo leista slaugyti net iki 6 ligonių. Atitinkamai didėjo krūvis ir gydytojams, tačiau leista paskirti daugiau slaugytojų padėjėjų, nebūtinai turinčių reanimacinių kompetencijų.
„Ir įvertinus pacientų, gydomų RITS, mirštamumą, buvo labai akivaizdi koreliacija – padidėjus poreikiui mirštamumas padidėjo, poreikiui mažėjant ir vėl grįžtant į iki pandemijos buvusį gydytojų ir slaugytojų darbo standartą mirštamumas sumažėjo daugiau nei 10 proc., t. y. grįžo į šiek tiek didesnį nei prieš pandeminį lygį“, – patirtį šalyje, kurioje dirba, pasakojo jis.
Tačiau sistemai vėl tapus pertemptai automatiškai augo ir mirštamumas. Bendrai Anglijoje pirmos bangos metu reanimacijoje gydomų pacientų buvo arti 50 proc. Tie, kurie išgyveno, RITS vidutiniškai buvo gydyti ilgai – 23 d.
„Bendras RITS gydytų Covid-19 ligonių išgyvenamumas tiek pirmos, tiek antros bangos metu yra maždaug 60 proc., o 40 proc. ligonių yra mirę.
Tuo metu Lietuvoje duomenys rodo, kad ligoniams, kurie pirmos bangos metu buvo gydyti reanimacijoje, kuriems taikyta invazinė ventiliacija, jų mirė šiek tiek daugiau – mirštamumas siekė 65 proc.“, – lygino R. Tamašauskas.
Mirštamumas Lietuvoje išaugo
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad daug ligonių Lietuvoje mirė pirmą parą, kurie buvo ventiliuoti mažiau nei 24 val., tokių iš mirusiųjų buvo 83 proc.
„Antros bangos metu, dabartiniais duomenimis, bendras Covid-19 ligonių, kurie yra ventiliuojami, mirštamumas siekia apie 78 proc. ir tie, kurie buvo ventiliuoti mažiau nei 24 val. ir mirė irgi yra panašus skaičius – apie 80 proc.
Taigi lyginant pirmąją ir antrąją lietuvišką koronaviruso pandemijos bangą stebimas mirštamumo padidėjimas nuo 65 iki 78 proc.“ – apibendrino jis.
Gydytojas kartu sakė palyginęs trijų rajonų savivaldybių ligonines ir buvęs nustebintas gerokai besiskiriančių mirštamumo rodiklių.
„Vienoje ligoninėje jis siekė 100 proc., kitoje – 44 proc., trečioje – 0 proc. Tai iškėlė tam tikrus klausimus, kiek šie duomenys atspindi realią situaciją, ar ligoninėse buvo gydomi panašaus sunkumo ligoniai, ar buvo užtikrintas vienodas reanimacinių lovų standartas ir ar buvo standartizuotas guldymo į reanimacines lovas kriterijus. Nes ten, kur mirštamumas buvo 0 proc., tai tų pacientų nebuvo ir gydyta“, – kalbėjo R. Tamašauskas.
Atsiliepia planinių paslaugų prieinamumui
Karalienės universitetinėje ligoninėje Londone dirbantis lietuvis gydytojas, Lietuvos anesteziologų ir reanimatologų draugijos prezidentas doc. Tomas Jovaiša papildė kolegą atkreipdamas dėmesį, kad piko metu net apie 40 proc. RITS lovų šalyje buvo nepanaudota.
„Įdomu tai, kad didesnės šalies ligoninės turėjo atidaryti papildomus RITS skyrius ir poskyrius ir tai turėjo labai didelę įtaką ne tik Covid-19 ligonių, bet ir kitų planinių pacientų gydymui“, – pastebėjo pranešėjas.
Jis pabrėžė, kad Covid-19 ligoniai yra vieni sudėtingiausių, jų kritinė būklė tęsiasi ilgiau nei kitų susirgimų.
Kartu T. Jovaiša pateikė duomenis, kad Covid-19 ligonių, kuriems reikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos, išgyvenamumas yra daugiau nei dvigubai mažesnis, lyginant su kitų šalių statistika.
Dažniau mirė ilgiau ventiliuoti
Tuo metu tokio mirštamumo priežastys identifikuotos kelios.
„Kalbant apie mirštamumą per pirmas 24 valandas, norėtume iškelti klausimą dėl indikacijų gydymui reanimacijos skyriuose ir atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie ligoniai, siunčiami čia gydytis, jau yra gyvenimo pabaigoje.
Kita problema – pervežimo tarp gydymo įstaigų indikacijos, kad jie nebūtų pavėluoti ir kokie yra pervežimo standartai, kokią įtaką jie turi ligonio būklei pervežant ir jau atvykus.
Didesnis nei vidutinis mirštamumas pastebėtas tiems ligoniams, kuriems treikėjo taikyti DPV ilgiau nei kelias dienas. Ir čia susiduriama su žmogiškųjų išteklių ir infrastruktūros resursų trūkumu, nes minėtojo įsakymo nesilaikyta, nebuvo tiek personalo, kad būtų galima kokybiškai ir ilgą laiką prižiūrėti kompleksinių ir sudėtingų ligonių“, – vardijo T. Jovaiša.
Jis pabrėžė, kad dar vienas iššūkių – atskirų regionų perkrovimas, nes matyti, kad sergamumas juose nebuvo vienodas, o aiškios sistemos, kaip tą krūvį paskirstyti, nėra.
„Dėl tų 40 proc. nepanaudotų lovų problema yra ta, kad ankstesni ministro įsakymai dėl paslaugų lygio skirstomi geografiniu lygmeniu, nors tą reikėtų daryti atsižvelgiant į pacientų sunkumą“, – pridūrė jis.
Įvardijo, ką būtina tobulinti nedelsiant
Šalies ligoninėse vis dar esant ligonių, kuriems reikalinga DPV, pašnekovas kartu pateikė jungtinės, tiek prie prezidentūros, tiek vyriausybės dirbančių ekspertų, darbo grupės siūlymus, ką būtų galima padaryti nedelsiant.
„Siūlome visus šiuos ligonius priskirti tretiniam lygiui ir kad būtų bent ministro įsakymo nuostatos personalui atitiktų tretinį lygmenį. Suprantama kad šiuo metu nėra tiek anesteziologijos-intensyviosios terapijos slaugytojų, todėl siūlome taikyti išlygą ir šias pareigas leisti atlikti ir kitiems specialistams, tačiau numatyti, kad minėtųjų slaugytojų būtų ne mažiau kaip 50 proc.“, – aiškino jis.
Taip pat siūlyta tobulinti SAM įsakymą, reglamentuojantį intensyviosios terapijos paslaugas, organizuoti jas klasterio principu, intensyviosios terapijos paslaugas teikti 15–20 ligonių.
Tarp siūlymų – įdiegti koordinuotą, kriterijais grįstą ligonių srautų valdymo sistemą, sukurti standartizuotą mirtingumo indeksą.
