Prof .L. Donskio nemegsta tie , kas ne savo asmeniniais gabumais ir morale pagrįstu gyvenimu , gerai prisitaike prie sovietinio mąstymo ir elgesnos standartų, ir toliau nesiekia dvasiškai ir inteleketualai tobuleti. Turtas ir valdžia jų didžiausios vertybės. Kol tokie žmonės valdys LIETUVĄ IR ORAGNIZACIJAS tol greitai nesulauskime teisingesnio gyvenimo.

Tačiau Donskį mėgsta ir gerbia tie, kas nori Lietuvos dvasinio , ekonominio ir ypač, kultūrinio, suklestėjimo, kasdien kantriai atlieka savo profesines pareigas, krikščioniškai auklėja savo vaikus, su pagarba prisimena kovotojus už LAISVĘ ir SOCIALINĮ TEISINGUMĄ. Jie gerai supranta ir palaiko prof. Donskio misiją - skatinti plačiau ir giliau mąstyti. Jis už tai dėkingi, nes po mąstymo subrandimo(si) būtinai ateis laikas realiai veikti ir tas veiksmas bus žymiai protingesnis, konkretesnis . Reikia pagaliau kada nors pereiti nuo žodžių prie darbų.

Kritika dėl kritikos - vien dėl to, kad ji būtų - yra taip pat ydinga kaip ir jos nebuvimas tada, kai jos reikia. Tik tada ji pateisinama, kai jos reikia. Kai kritikuosimas žmogus ar organizacija patys jos neveidmainiškai paprašo. O saugumas tarp panašių į save yra išgyvenimo sąlyga ir galimybė, nuo jos nepabėgsime.

Ant tiek viskas protinga,kad paprastam mužikui neina suprasti kas norėta pasakyti.

"Neaiškumo ir kraštutinio nesaugumo situacijoje net ir, atrodytų, visiškai racionalus žmogus gali pradėti garbinti vadą, tautos gelbėtoją, fiurerį."

Ačiū Odinui, kad aš nedaltonikas, kaip Donskis.

Frommo atliktos autoritarinės asmenybės studijos ir siekė pagrįsti mintį, kad neaiškumo ir kraštutinio nesaugumo situacijoje net ir, atrodytų, visiškai racionalus žmogus gali pradėti garbinti vadą, tautos gelbėtoją, fiurerį, sudievinti politinę partiją arba valstybę, būtent joje įžvelgdamas vienintelę globojančią ir nuo neatpažįstamos bei nuolat kintančios tikrovės apsaugojančią jėgą.

Rinkimuose į seimą dzūkams nebalsuoti už priešiškos Lietuvai valstybės statytinius...

Tas nesaugumo jausmas, kuri daug kas naudoja manipuliavimui, yra salygotas tiek individo asmeniniu kompleksu, tiek ir isoriniu salygu. Butu gerai pabandyti atsakyti i klausima - "ka daryti" ?

Puikus, (kaip ir daugumas kitų) gerb. profesoriaus straipsnių. Jo kontekste galima būtų dar pasvarstyti ir uždarų sistemų teoriją, nes tos "savų" grupuotės, besitelkiančios į tam tikrus klanus ir neįsileidžiančios "svetimų", t.y. potencialių sistemos reformatorių yra degraduojančios. Uždaros sistemos visada degraduoja (pavyzdys Sovietų Sąjunga).