Daugiau negu 100 žiniasklaidos grupių vykdytas tyrimas, apimantis 40 metų kauptus finansinius dokumentus, elektroninius laiškus ir pasų duomenis, rodo, kad kai kurie įtakingiausi pasaulio veikėjai slėpė savo pinigus ofšorinėse struktūrose.
Žemiau išvardijami pagrindiniai įtarimai, susiję su sekmadienį atliktu Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“ dokumentų paviešinimu:
- Bankai, bendrovės ir padėjėjai, artimi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, slapta išpumpavo iki 2 mlrd. JAV dolerių, naudodamiesi ofšorinėmis bendrovėmis, įgydami slaptą įtaką šalies žiniasklaidos ir mašinų pramonės įmonėms. Kremlius apkaltino Tarptautinį žurnalistų tyrėjų konsorciumą (ICIJ) surengus klaidinančią „informacinę ataką“.
- Islandijos premjeras Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas ir jo žmona naudojosi ofšorine bendrove „Wintris Inc.“, kad nuslėptų milijonų dolerių investicijas į tris didelius bankus per finansų krizę. Jie neigia kaip nors nusižengę, bet parlamentas šią savaitę surengs balsavimą dėl nepasitikėjimo ministru pirmininku.
- Ukrainos lyderio Petro Porošenkos, grįžus iš JAV vykusio Branduolinio saugumo konferencijos viršūnių susitikimo, namuose laukia kritikos audra dėl pačių sunkiausiu šaliai momentu 2014-ais vystomo jo valdomos įmonės „Roschen“ pervedimo į ofšorines bendroves.
- Dviejų lyderių, ypatingai akcentuojančių pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą – Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono – šeimų nariai vienu metu turėjo ryšių su ofšorinėmis bendrovėmis.
- Keli kiti pasaulio lyderiai, tarp jų Pakistano premjeras, Saudo Arabijos karalius ir Azerbaidžano prezidento vaikai taip pat kontroliuoja ofšorines įmones.
- „Mossack Fonseca“ bendradarbiavo su bent 33 fiziniais arba juridiniais subjektais, įtrauktais į Vašingtono „juoduosius sąrašus“ dėl jų ryšių su Meksikos narkotikų kontrabandininkais, teroristinėmis organizacijomis ir neprognozuojamomis šalimis, tokiomis kaip Šiaurės Korėja. Vienas iš tų subjektų tiekė degalus lėktuvams, kuriuos, kaip teigia JAV, Sirijos režimas naudojo bombarduodamas savo piliečius.
- Tarp Panamos advokatų kontoros klientų esama finansinių piramidžių organizatorių, prekybos narkotikais baronų, mokesčių slėpėjų ir JAV verslininkas, nuteistas už „sekso turizmo“ keliones į Rusiją, kur jis santykiaudavo su nepilnamečiais našlaičiais. Šie asmenys pasirašinėdavo ofšorinių bendrovių dokumentus, jau būdami kalėjimuose.
- Dokumentuose taip pat minimas už pinigų plovimą nuteistas asmuo, tvirtinęs, kad jis organizavo 50 tūkst. dolerių neteisėtą indėlį į schemą, pagal kurią buvo mokame „Watergate“ skandalo įsilaužėliams, 29 milijardieriams iš žurnalo „Forbes“ sąrašo ir Rytų kovos menų meistrui bei kino žvaigždei Jackie Chanui.
- Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) etikos komiteto narys Juanas Pedro Damiani turėjo verslo santykių su trimis žmonėmis, apkaltintais per korupcijos skandalą, krečiantį pasaulinę futbolo organizaciją: buvusiu FIFA viceprezidentu Eugenio Figueredo ir Hugo Jinkisu ir jo sūnumi, kurie kaltinami mokėję kyšius už teisę transliuoti rungtynes Lotynų Amerikoje.
- Geriausias pasaulio futbolininkas Lionelis Messi ir jo tėvas valdo priedangos bendrovę „Mega Star Enterprises“, kuri anksčiau nebuvo žinoma ispanų tyrėjams, kurie aiškinasi Barselonos futbolo klubo puolėjo mokesčių peripetijas.
- Nuo pareigų nušalintas Europos futbolo federacijos (UEFA) vadovas Michelis Platini, šešeriems metams diskvalifikuotas nuo bet kokios futbolo veiklos dėl 2 mln. dolerių pervedimo, gauto iš buvusio FIFA prezidento Seppo Blatterio, kreipėsi į „Mossack Fonseca“, kad kontora padėtų jam administruoti vieną ofšorinę bendrovę, 2007 metais įkurtą Panamoje.
- Daugiau negu 500 bankų, jų antrinių įmonių ir padalinių bendradarbiavo su „Mossack Fonseca“ nuo 8-o dešimtmečio, perduodamos Panamos kontorai savo klientų ofšorinių įmonių steigimą ir administravimą. Šveicarijos bankas UBS įsteigė daugiau negu 1,1 tūkst., o Britanijos HSBC ir jo padaliniai – daugiau negu 2,3 tūkst. tokių bendrovių.
Tarptautinio žurnalistų konsorciumo tyrimas, pagrįstas 11,5 mln. nutekintų dokumentų apie ofšorinius subjektus, atskleidžia, kaip politikai garsenybės ir kiti įtakingi veikėjai naudojasi bankais, advokatų bendrovėmis ir ofšorinėmis priedangos bendrovėmis savo turtui nuslėpti.
Vašingtone įsikūręs Tarptautinis tyrimą atliekančių žurnalistų konsorciumas (ICIJ), pelno nesiekianti organizacija, vienijanti per 100 žiniasklaidos įmonių, nurodė, kad anoniminis šaltinis nutekino didžiulį kiekį vidaus naudojimo dokumentų iš Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų bendrovės „Mossack Fonseca“ duomenų bazės.
Šios bendrovės, kuri yra viena didžiausių pasaulyje ofšorinių įmonių steigėjų, vienas iš įkūrėjų Ramonas Fonseca sakė, kad tie dokumentai buvo gauti neteisėtai, įsilaužus į „Mossack Fonseca“ kompiuterines sistemas, bet patvirtino, kad didelė jų dalis yra tikri. Tačiau jis neigė, kad „Mossack Fonseca“ vykdė kokią nors neteisėtą veiklą.
Kas yra ofšorinės sąskaitos?
Ofšorinės bankų sąskaitos ir kiti finansiniai veiksmai kitoje šalyje gali būti naudojami siekiant apeiti priežiūros institucijas arba išvengti mokestinių prievolių. Bendrovės ir asmenys dažnai naudojasi fiktyviomis priedangos bendrovėmis, kurios steigiamos be reikšmingo įstatinio kapitalo ir nevykdo beveik jokios veiklos, siekiant nuslėpti nuosavybę ir kitokią informaciją apie susijusias lėšas.
Kur dažniausiai steigiamos ofšorinės įmonės?
Keliolika mažų šalių ir teritorijų, tokių kaip Panama, Kaimanų salos ir Bermudai, taiko itin mažus mokesčius ir specializuojasi teikti verslo paslaugas kitose šalyse registruotiems subjektams bei tvarkyti jų investicijas.
Ofšorinių sąskaitų teisėtas naudojimas
Ofšorinės bendrovės arba patikos fondai gali būti steigiami teisėtiems tikslams, tokiems kaip verslo finansavimas, bendrovių sujungimas, turto įsigijimas arba mokesčių optimizavimas, nurodo Finansinių veiksmų darbo grupė kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF).
Neteisėtas ofšorinių sąskaitų naudojimas
Priedangos bendrovės ir kitokios gali būti neteisėtai naudojami teroristų ir kitų tarptautinių bei finansinių nusikaltimų vykdytojų, siekiant nuslėpti lėšų kilmę ir nuosavybę. Pasak ICIJ, „Mossack Fonseca“ dokumentuose esama duomenų apie 214 488 ofšorines įmones, susijusias su 14 153 klientais iš 200 šalių ir teritorijų.
Pastangos sutriuškinti mokesčių rojus
FATF ir kitos priežiūros agentūros skelbia įvertinimus, įvardijančius silpnąsias vietas kovos su pinigų plovimu ir terorizmu priemonėse konkrečiose šalyse ir teritorijose. Finansų ir teisės profesionalai yra apmokomi pastebėti potencialius pažeidimus, nes kai kuriais atvejais teisininkai ir bankininkai nežino tvarkantys neteisėtus sandorius. Europos Sąjunga taip pat suintensyvino pastangas kovoti su tarptautinių verslo subjektų mokesčių vengimu.
Ankstesni skandalai dėl ofšorinių sąskaitų
Dėl bankų slaptumo taisyklių ofšoriniai finansiniai sandoriai paprastai lieka nežinomi. Tačiau ICIJ ir kitų organizacijų atlikti nutekintų dokumentų paviešinimai 2014 metų pabaigoje atkreipė dėmesį į susitarimus dėl mokestinių lengvatų, kurias Liuksemburgas siūlydavo tarptautinėms verslo grupėms ir itin turtingiems asmenims.
