Keli milijardai litų, plėtrai imlesnis verslas, efektyvesnis valstybės aparatas ir didesnės investicijos. Ne, tai nėra rinkimų alchemijos šūkis. Tai kapitalo rinkų Eldoradas. Dar vienas neišnaudotas Lietuvos resursas. Deja, Lietuvos kapitalo rinkai trūksta net pavadinime užkoduoto ištekliaus – kapitalo. Įdomu tai, kad kapitalo nestokoja nei Lietuvoje veikiantys pensijų fondai, nei VVĮ. Tačiau ryžto ir galimybių pirmajam žingsniui kol kas nėra.
Kerpėjantys milijardai
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, dėl esamos situacijos Lietuvos verslas yra priklausomas nuo šalyje veikiančių bankų malonės, o ateičiai kaupiamos pensijos dirba užsienio valstybių biržose. Dar daugiau, kapitalo fondai mūsų kapitalo lygos kratosi kaip NBA žvaigždės Eurolygos. Vos 0,5 proc. BVP (apie 590 mln. litų) siekianti Lietuvos akcijų pirkimo–pardavimo sandorių vertė keliasdešimt kartų atsilieka nuo kaimynės Lenkijos. Skirtumas pasiekia triženklius skaičius, jei bandysime apsiauti JAV ir Jungtinės Karalystės kapitalo rinkų dydžio batus.
Užpraeitą savaitę pasirodžiusiame N. Mačiulio komentare minima, kad 134 VVĮ akcinio kapitalo vertė siekia maždaug 19 mlrd. litų. Tokios sumos pakaktų visiems šalies poreikiams patenkinti bent 6 mėnesius. Teigiama, kad, išplatinus iki trečdalio penkių didžiausių VVĮ akcijų, būtų galima surinkti 1,6 mlrd. litų. Ekonomisto manymu, VVĮ galėtų tapti katalizatoriumi įpučiant gyvybės Lietuvos kapitalo rinkoms.
„Šiuo metu turime viščiuko ir kiaušinio dilemą: nėra investuotojų, nes nėra į ką investuoti, o investuoti nėra į ką, nes dėl vertybinių popierių stokos nėra investuotojų“, – „Ekonomika.lt“ pasakojo N. Mačiulis. Pašnekovas teigė, jog siekiant kapitalo rinkų gyvybės ir pensijų fondų susidomėjimo Lietuva reikia, kad kas nors „įsuktų šiuo metu tuščią ratą“.
Skatintų užsienio dėmesį
Savaitraščiui atsakymus pateikę ekspertai sutarė, kad VVĮ akcijų platinimas vietinėje biržoje suteiktų reikalingą impulsą, tačiau vien to gali ir nepakakti. Tam, kad kapitalo rinkos taptų dar vienu sraigtu Lietuvos ekonomikos garvežyje, reikia, kad būtų kam VVĮ platinamas akcijas pirkti.
Lietuvos investicinės bankininkystės įmonės „Prime Investment“ direktoriaus Dariaus Saikevičiaus nuomone, šalies kapitalo rinkos turi reikalingą naujoms bendrovėms ateiti infrastruktūrą. „Vis dėlto sėkmingų platinimų be užsienio fondų dalyvavimo įgyvendinti nepavyks“, – sakė investicinės bankininkystės ekspertas. Bet čia ir vėl susiduriame su užburto rato problema. Stambūs investicijų fondai ieško akcijų grąžos ir likvidžios rinkos. Tačiau sunku tikėtis, kad be VVĮ impulso fondai, kurių dydis neretai viršija Lietuvos akcijų biržos apyvartą, susidomės nykštukine rinka.
„Yra fondų, kurių atstovai atvykę čia skundžiasi, kad jų apyvarta dešimtimis ar net šimtais kartų skiriasi nuo to, ką galima investuoti, – pasakojo N. Mačiulis. – Todėl likvidumas akcijų rinkoje galėtų pritraukti papildomo kapitalo, o atėjus naujiems fondams ir dar sparčiau augant likvidumo rodikliams atsirastų paskata ir privačioms įmonėms.“
„Swedbank“ ekonomistas taip pat pabrėžia, kad dėl kapitalo rinkų neaktyvumo šalies įmonės skolinasi tik iš bankų, o tai nėra priimtina praktika Vakarų valstybėse. Pašnekovo teigimu, viskas gerai, kol bankai nesusiduria su probleminiais laikotarpiais, kaip 2008–2011 metai, kai vertindami riziką bankai smarkiai pristabdė paskolų išdavimo tempą.
Reikia kokybinio šuolio
Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį 2014 metų pusmetį Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų turto vertė siekė 5,9 mlrd. litų. Negana to, ji nuolatos auga. Vien per pirmus šešis šių metų mėnesius turto prieaugis siekė beveik 0,5 mlrd. litų.
„Iš šiuo metu daugiau nei 6 mlrd. litų, valdomų Lietuvos II pakopos pensijų fonduose, apie 20 proc. investicijų nukreipta į Lietuvos valstybės obligacijas, o investicijos į Lietuvos akcijas sudaro mažiau nei 1 proc.“, – pasakojo „Finasta Asset Management“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Tomas Krakauskas. Tad didžioji pensijų fondų disponuojamo turto dalis uždarbiauja užsienyje. Vis dėlto, nors „Ekonomika.lt“ kalbinti pensijų fondų atstovai vieningai sutarė, jog didesnėmis lėšomis disponuojančios Lietuvos kapitalo rinkos skatintų investuoti Lietuvoje, buvo teigiama, kad vien to nepakaktų.
„Vien tai, jog į Lietuvos rinką atvesime daugiau žaidėjų, kad ir VVĮ, tai savaime nereikš, kad iš karto atsiras begalė norinčių į šias įmones investuoti“, – aiškino „MP Pension Funds Baltic“ pensijų fondų valdytojas Justas Krikščiūnas.
Jo teigimu, pensijų fondai remiasi tais pačiais principais, kaip ir bet koks kitas investuotojas, todėl vien paties VVĮ atėjimo į kapitalo rinkas fakto nepakanka. „Turi įvykti kokybinis VVĮ veiklos šuolis, nes kitaip tiek pensijų fondus, tiek kitus užsienio investuotojus sudomins tik labai maža įmonės vertė“, – dėstė J. Krikščiūnas.
VVĮ – galios įrankis
Vis dėlto VVĮ – ne paprasta įmonė. Dalis VVĮ atlieka ir socialines funkcijas, nenešančias pelno. Tačiau Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto viešosios politikos eksperto Liudo Jurkonio teigimu, tai neturėtų būti problema.
„Šis aspektas neigiamai galėtų būti vertinamas tik tuo atveju, jei būtų svarstoma apie visišką atitinkamų įmonių privatizavimą, – sakė L. Jurkonis. – Tačiau kalbant apie dalies (iki 30 proc.) akcijų kotiravimą biržoje, mišri įmonės veikla neturėtų būti kritinis veiksnys šiam žingsniui.“
Turint omenyje milžinišką VVĮ akcijų kotiravimo biržoje naudą ir tuščią politinių šio klausimo sprendimų kraitį, gali susidaryti įspūdis, kad valdantieji ir opozicija nemato auksinio dramblio. Deja, pasikonsultavus su viešosios politikos ekspertais susidaro kiek niūresnis vaizdas.
L. Jurkonio teigimu, siekdamos kotiruotis biržoje, įmonės pirmiausia turi tam pasiruošti. „Visų pirma reikia užtikrinti tinkamą korporatyvinio valdymo principų įgyvendinimą ir efektyvų vidaus kontrolės sistemos veikimą organizacijoje“, – aiškino ekspertas. Kitaip tariant, reikia VVĮ valdymo reformos, kurios nematome dėl paprastos priežasties. VVĮ vis dar naudojama kaip politinės galios įrankis.
„Tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu atlikti tyrimai rodo, jog pagrindiniai VVĮ akcijų kotiravimo trukdžiai yra VVĮ valdymo politizavimas ir įvairių politinių jėgų baimės prarasti įtaką atitinkamose VVĮ bei ūkio šakose, kuriose veikia šios įmonės“, – aiškino ekspertas.
VVĮ • Portfelio rinkos vertė – 15,9 mlrd. litų. • Dirba daugiau nei 41 tūkst. žmonių. • Portfelio nuosavo kapitalo grąža – 3 proc. • Grynasis pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 263 mln. litų. • Skolinto ir nuosavo turto santykis – 18 proc.
Ar didesnis rinkos likvidumas skatintų pensijų fondus investuoti Lietuvoje?
Taip, vienareikšmiškai skatintų investuoti daugiau pensijų fondų lėšų Lietuvoje. Pensijų fondai nevengia investicijų mūsų šalyje, tačiau investuoti daugiau trukdo rinkos likvidumas. Tomas Krakauskas, „Finasta Asset Management“ generalinio direktoriaus pavaduotojas
Taip, žinoma, skatintų. Tačiau svarbus ne tik likvidumas, bet ir įmonių kokybė, paties fondo strategija, taip pat kiti fondo arba valdytojo strateginiai apribojimai ar taktiniai sprendimai. Šarūnas Ruzgys, „DNB investicijų valdymo“ generalinis direktorius
Taip, kuo didesnis rinkos likvidumas, tuo rinka patrauklesnė pensijų fondams. Fondai ir šiuo metu investuoja Lietuvoje, tačiau vietinės kapitalo rinkos plėtra leistų tai daryti dar didesne apimtimi. Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymo“ generalinis direktorius
Vilius Petkauskas
