Dažnai žmonės galvoja, kad populiarus augalas, kuris auga dažname kieme, tuja yra laikomas invaziniu. Tačiau, tokia nuostata yra netiesa. Pasak S. Galvanausko, tujos, kaip invazinio augalo terminas iškilo Neringoj:
„Šiame krašte tujos nebuvo auginamos nuo senų laikų, tad, kuomet žvejų arba etnografiniuose kaimeliuose buvo pradėta sodinti tujas gyvatvorėmis, žmonės pradėjo jas vadinti invaziniais augalais, kurie neva įsiskverbė į natūralų landšaftą.
Žiūrint iš botaninės pusės, invaziniais laikome tuos augalus, kurie yra atvežti arba patys atkeliavo iš kitų kraštų, intensyviai patys dauginasi arba plinta ir taip nustelbia vietines rūšis. Tuja tikrai nėra invazinis augalas, kadangi ji pati masiškai nesidaugina, nors ir yra atvežtinė, bet ji nenustelbia kitų augalų. Nereiktų maišyti augalų, kurie yra invaziniai su tais, kuriuos patys žmonės įterpė į landšaftą (nusišypso).“
Į Lietuvą tiek vakarinę, tiek didžioji tuja buvo atvežtos iš Amerikos. Anksčiau jas lietuviai sodino parkuose, o vėliau tapo madinga jomis apsodinti ir želdynus, nuosavus kiemus.
„Plačiausiai auginama Lietuvoje yra vakarinė tuja. Iš jos yra išvesta labai daug veislių, kurios skiriasi dydžiu, forma, spalva. Šiuo metu yra itin platus jų pasirinkimas, kurias galima būtent naudoti landšafto apželdinimui“, – teigia VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas.
Dėl įvairiausių formų, atspalvių ir dydžių lietuviai itin pamėgo sodinti tujas savo namų ir sodų kiemuose. Dažniausiai šiuos augalus sodina tam, kad būtų sukurta natūrali gyvatvorė, o kartais ir kaip dekoro kompozicija, kurioje tuja dera su kitais spygliuočiais, lapuočiais.
„Tuja yra vienas atspariausių spygliuočių augalų. Klimato atšilimas, karštos vasaros, dažnai atšylančios žiemos yra ganėtinai sunkios sąlygos kitiems spygliuočiams – eglėms, pušims. Tujos kol kas puikiausiai šias sąlygas pakelia.
Sakoma, kad daug kam jos yra atsibodusios, nebenori jų sodinti, tačiau kita vertus, jos yra puikus augalas, kuris auga įvairiausiomis sąlygomis, tad nereikėtų jų taip greitai nurašyti. Manau, kad želdynuose tujos ir toliau bus taip pat sėkmingai naudojamos, nes kitos spygliuočių rūšys ne taip gerai sugeba pakelti pasikeitimus“, – paaiškina S. Galvanauskas.
Kaip sodinti?
Perkant tujas, pirmiausiai vertėtų apgalvoti, ką su jomis ruošiatės daryti, mat tuja yra nelygi tujai.
„Jeigu norite nedidelio medelio, nereikėtų pirkti to, kuris augs aukštai ir atvirkščiai – jeigu norite aukštesnės gyvatvorės sienos arba kolonos, medelį reikėtų pasirinkti auganti aukščiau.
Be to, taip pat svarbu perkant augalą atkreipti dėmesį į jo „etiketę“, veislė turėtų atitikti nurodytą pavadinimą, šakas, spyglius, formą, atspalvį, nes tujų būna įvairiausių – geltonspyglių ir panašiai. Tokia jų išvaizda nėra ligos požymis, tad nereikėtų apsigauti, o geriau paskaityti, tai, kas apie veislę rašoma“, – pataria Saulius Galvanauskas.
Dažnai turguje, specializuotose parduotuvėse, medelynuose šie augalai yra parduodami vazonuose, kitaip vadinamuose konteineriuose. Prieš pirkdami, įsitikinkite, kad tuja konteineryje laikosi tvirtai. S. Galvanauskas įsitikinimui rekomenduoja vieną paprastą būdą, kuris padės tai padaryti:
„Paprasčiausiai galima tiesiog paimti augaliuką už paties stiebo ir jį pakilnoti. Pakilęs jis turėtų tvirtai laikytis konteineryje ir neturėtų iš jo išsitraukti. Visgi, kartais būna taip, kad augalas konteineryje auga ilgai, jo šaknys susipina.
Ištraukus tują sodinti, pirmiausiai reikėtų prieš tai keletą valandų žemės gumulą gerai pamirkyti vandenyje, kad atlaisvėtų šaknys. Išmirkius gumulą – reikėtų nuo šaknų nupurtyti žemes. Tada jos išsileis, pasidarys ilgesnės ir bus galima sodinti plikomis šaknimis augalą į dirvą.“
Jeigu į žemę tują sodinsite su susikaupusiu žemių gumulu, kuris atsirado dėl pernelyg ilgo stovėjimo konteineryje, augalas po dviejų, trijų metų pradės irti ir žus.
Laimei, tujos gali augti įvairiausiomis sąlygomis, tad ypatingos priežiūros jos dažniausiai nereikalauja. Paprasčiausiai užtenka įsitikinti, kad dirva nėra užmirkusi, po žiemos atlydžio, vietoje, kurioje augs tuja, nestovi bala.
„Tujos sunkiau gali augti visiškame smėlyje, tačiau iš esmės tinka visos dirvos – nuo priešsmėlio iki molio. Augalą galima sodinti į tokią žemę, kokią turite, tad nebūtina gerinti jiems skirtos duobės.
Visgi, yra svarbus momentas, kad pasodinus augalą, jį reikėtų pamulčiuoti, nes mulčas saugo drėgmę, neleidžia dygti piktžolėms. Irdamas jis, ypač esant lietui, išskaido medžiagas, kuriomis maitinasi augalas, tad maistą tuja gaus tiesiai prie šaknų“, – perspėja VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas.
Dažniausios klaidos ir kenkėjai
Taip pat, sodinant tujas nereikėtų daryti ir tam tikrų klaidų. Pavyzdžiui, viena dažniausia yra ta, kad žmonės ne tik tujas, tačiau ir visus kitus augalus neretai į žemę pasodina taip, jog šaknų galai būna užsivertę į viršų.
„Augalo šaknys turėtų eiti į apačią, tad jeigu šaknų galiukai užsiriečia į viršų, jie pradeda pūti ir tai augalui būna ne į sveikatą. Žinoma, sodinant tują, ją reikėtų būtinai palaistyti. Jeigu augalas didesnis – pasodinus jį reikėtų laikinai pririšti prie atramos, kad vėjas judindamas tują nenutrauktų jos šaknelių, kurios būna tik pradėjusios šaknytis“, – pataria S. Galvanauskas.
Pasak augalų eksperto, jeigu tuja visą laiką buvo laikoma ir auginama pavėsyje, persodinus ją į saulėtą vietą, pirmas porą savaičių augalą reikėtų pridengti nuo saulės. Tačiau, jeigu tuja augo saulėje, to daryti nėra būtina.
Kad augalas augtų niekieno netrukdomas, reikėtų pasirūpinti, kad šio neužpultų įvairiausi kenkėjai. Nors tuja yra ganėtinai atspari ligoms ir kenkėjas, tačiau viena su priežastis susijusi su priežiūra, gali juos pritraukti:
„Jeigu tujos veislė yra tankiomis šakelėmis, tai natūraliai augančios vainiko šakelės pradės ruduoti ir nukris todėl, kad jos negauna pakankamai šviesos. Nukritusios jos įstringa augalo viduje ir taip susidaro didžiulės sankaupos, kuriose gali pradėti veistis ligas sukeliantys grybai. Todėl vertėtų labai gerai išvalyti tujų vidų ir pašalinti nurudavusias šakeles.“
Kenkėjai, pavyzdžiui, amaras, tują gali užpulti tik tuo atveju, jeigu augalas augs labai sunkiomis sąlygomis, saulės atokaitoje, kurioje per sausras jis negauna visai vandens. Visgi, tokios bėdos pasitaiko retai, tačiau verta nepamiršti sausrų metu augalą dažniau palaistyti, kad nepultų jokie kenkėjai ir tuja nepatirtų žalos.
Ruduojančios tujos
Vis dėlto, yra viena bėda, kuri dažną tujos šeimininką priverčia imtis už galvos – augalo šakelių rudavimas. Tačiau, pastebėjus ruduojančias šakas, nereikėtų visko nurašyti ligai, mat jos nuruduoti gali dėl kelių priežasčių:
„Viena iš jų – senų šakučių atsidūrusių viduje senėjimas ir rudavimas. Tai natūralus procesas, tad nieko čia nėra baisaus, nes visi spygliuočiai kaip ir tujos meta spyglius. Taip nutikus, tują, kaip minėjau, reikėtų gerai išvalyti, išpurtyti, o ji ir toliau taip pat gerai augs, viskas bus gerai.
Kita rudavimo priežastis būna, kad žmonės klaidingai suprato, kad tuja nurudėjo. Iš arčiau priėjus neretai galima pastebėti, kad atsitiko ir vėl natūralus procesas, kuris yra būdingas spygliuočiams – tuja pradėjo žydėti, auginti sėklas, kurios būna kankorėžiuose. Kai šie išbarsto sėklas, jie pasidaro rudos spalvos ir iš tolo atrodo, kad nurudavo pats augalas.“
Saulius Galvanauskas tikina, kad kankorėžius augina tik pasiekusios tam tikrą amžių vyresnės tujos. Pamatę juos, žmonės, pasak eksperto, neretai išsigąsta, tačiau toks procesas – nieko blogo, kadangi vėliau kankorėžiai vėliau nukrenta patys.
„Žinoma, galima juos ir apkarpyti, jeigu vaizdas nepatinka. Po kelių metų tuja ir vėl žydės, brandins kankorėžius, procesas kartosis. Tad juos tikrai galima nukirpti, nes tai jokia liga, tujai nieko blogo nenutiks.
Dar viena priežastis, kuomet šakelės paruduoja yra šlapias sniegas. Jeigu pasnigus sniegas staiga atitirpo, vėliau sušalo vėl, tai gali pašutinti tujos šakas, ypatingai tada, kai prie to paties pašvietė ir saulė. Tada šakos apdegs ir paruduos, bet tokiu atveju ir vėl galime paprasčiausiai apkarpyti šakeles, nes vietoje jų užaugs naujos.
Karpyti tują galima nebijant, nes ji turi daug miegančių pumpurų, tad jeigu kur nors netyčia daugiau ir iškirpsite, tuja visada atsiaugins naujas šakeles, kitaip sakant – atsistatys“, – nuramina VDU Botanikos sodo Medelyno vadovas Saulius Galvanauskas.
Užkniso straipsnių pavadinimai.
