Viename iš kapų, kaip teigia užrašai, palaidoti 1915-aisiais žuvę keturi nežinomi carinės Rusijos kariai, kitame – šeši sovietų kariuomenės kariai su pavardėmis ir dar vienas nežinomas karys. Anot D. Varnaitės, pagal ikiteisminių tyrimų palaikų tapatybei nustatyti duomenis, vieni palaikai iškasti Trakų, kiti – Švenčionių rajone.
„Abiejų ikiteisminių tyrimų medžiagoje niekur nėra įrodymų, kad tai Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų karių palaikai. Yra prielaidų, kad patys kasėjai taip teigė, bet jokio galutinio įrodymo nė viena ekspertizė nėra pateikusi (...). Manome, kad yra pakankamas pagrindas demontuoti tuos paminklus, nes faktiškai tai yra neatpažinti palaikai“, – BNS sakė D. Varnaitė.
Pasak departamento vadovės, tai, jog tvirtų įrodymų dėl palaikų tapatybės nėra, pripažįsta ir Viktoro Orlovo vadovaujama organizacija „Užmiršti kareiviai“, apskundusi departamento skirtą per 1,4 tūkst. eurų baudą.
Kaip skelbė KPD, bauda skirta už tai, kad perlaidojimo procedūros, taip pat ir vienas iš antkapių su penkiakampės žvaigždės kontūrais nebuvo suderinti su Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijomis, kaip to reikalauja įstatymai. V. Orlovas savo ruožtu teigia, kad antkapiai statyti tuomet, kai dar nebuvo šio reikalavimo ir perlaidojimai derinti tik su savivaldybe.
Sako turįs įrodymų
Jis sako, kad palaikų ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai, įvertintę įkapes, patvirtino, jog 1915-aisiais Trakų rajone žuvusieji yra būtent šio laikotarpio kariai, tuo metu Švenčionių rajone rasti palaikai buvo su antkapiu bei žuvusiųjų pavardėmis, tad abejonės kyla nebent dėl vieno kartu palaidoto asmens, kurio pavardės nebuvo nurodyta.
Abiem atvejais, anot jo, ekshumacija vyko stebint policijos pareigūnams. Archyve V. Orlovas tikina radęs dokumentus, įrodančius, kad sovietų karių palaikų radimo vietoje, tuometiniame Malinavos kaime 1945-ųjų liepą dėl sužeidimų žuvo šeši kariai.
„Yra net fotografijos, pas kuriuos (karius – BNS) nėra kojos, pas ką – protezas. Nežinau, kaip ponia Varnaitė kitaip ruošiasi identifikuoti palaikus – yra ekspertizė, rasti artefaktai, yra archyviniai duomenys. Yra šios trys sąlygos, daugiau nieko nesugalvosi“, – sakė V. Orlovas.
Jis taip pat laikosi pozicijos, kad penkiakampės žvaigždės kontūrai ant sovietų karių antkapio nėra Lietuvos įstatymų draudžiama simbolika.
Vilniaus savivaldybės atstovai anksčiau yra įvardiję, jog leidimai laidoti palaikus išduoti, bet patys antkapiai su žvaigždėmis nebuvo derinti su savivaldybe ir atsirado savavališkai.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje iki 1953 metų dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas. Jo metu žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Per pusę amžiaus trukusią sovietų okupaciją į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.
