Aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos penktadienį vyko Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininko, vyriausiojo partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto žūties 55-ųjų metinių minėjimo ceremonija.
Aikštėje rikiuotėn stojo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariai.
Ceremonijoje dalyvavo generolo duktė, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Atkurtos Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininkas Jonas Čeponis, Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės, valstybės ir visuomeninių organizacijų atstovai.
Ceremonijos dalyviai pagerbė J. Žemaičio-Vytauto atminimą tylos minute, po kurios nuaidėjo trijų šūvių - "Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę", "1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarams" ir "Partizanų generolui J. Žemaičiui-Vytautui" - salvė.
Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie generolo paminklo, o vėliau - paskutinio generolo kalėjimo Lietuvoje vietoje - buvusioje KGB kalėjimo kameroje Genocido aukų muziejuje.
J. Žemaičio, slapyvardis Vytautas, pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas - 1949 m. J. Žemaitis sušaukė visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuriame buvo įkurtas Lietuvos Laisvės kovų sąjūdis. J. Žemaitis buvo išrinktas jo Tarybos Prezidiumo pirmininku.
1949 m. J. Žemaičiui suteiktas partizanų generolo laipsnis. Partizaniniam judėjimui jis vadovavo iki 1953 m. gegužės 30 d., kol jį gulintį paralyžuotą bunkeryje apsvaigino ir suėmė čekistai.
1954 m. birželio mėnesį J. Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Sušaudytas lapkričio 26 d. Maskvoje, Butyrkų kalėjime.
2009 m. kovą Seimas priėmė deklaraciją, kuria J. Žemaitis-Vytautas paskelbtas Lietuvos Prezidentu. Deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos iki mirties J. Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
