Pamesti daiktai savo šeimininkų radinių biuruose laukia metų metus

Au­to­bu­suo­se, įstai­go­se žmo­nės pa­lie­ka daug daik­tų, o są­ži­nin­gi žmo­nės sa­vi­nin­kų ieš­ko įvai­riais bū­dais – kur­da­mi ra­di­nių biu­rus, pla­tin­da­mi skel­bi­mus ir fo­tog­ra­fi­jas.

Šią te­mą pa­siū­lė į redakciją be­si­krei­pu­si mo­te­ris, no­rė­da­ma pa­si­džiaug­ti žmonių są­ži­nin­gu­mu ir jiems pa­dė­ko­ti. Vai­kas vie­na­me mies­to marš­ru­ti­nių au­to­bu­sų pa­li­ko mai­še­lį su spor­ti­ne ap­ran­ga, ta­čiau rū­bai ne­din­go – ma­ma sa­vo daik­tus at­siė­mė iš „Busturo“ dis­pe­če­rės.

Tu­rė­tų ne­bi­jo­ti tei­rau­tis

„Ne­ma­niau, kad daik­tus pa­vyks at­gau­ti. Vai­kas be­rods 14-to marš­ru­to au­to­bu­se pa­li­ko mai­še­lį su spor­ti­ne ap­ran­ga – grį­žo na­mo iš­si­gan­dęs ir ap­si­py­lęs aša­ro­mis. Ačiū są­ži­nin­gam „Bus­tu­ro“ vai­ruo­to­jui, kad daik­tus iš­sau­go­jo ir juos ki­tą die­ną ga­lė­jo­me at­siim­ti“, – džiau­gė­si šiau­lie­tė. Fi­nan­si­nio nuo­sto­lio dėl pa­lik­tų daik­tų ne­bū­tų itin di­de­lio, ta­čiau tam, kad nu­pirk­tum pra­ras­tus daik­tus, bū­tų su­gaiš­ta daug bran­gaus lai­ko. Da­bar ir vai­kui aša­ros nu­džiu­vo, ir ma­ma ne­be­pyks­ta dėl jo iš­si­blaš­ky­mo, ir lai­kas neišš­vais­ty­tas vaikš­čio­ji­mui po par­duo­tu­ves.

Kaip daž­nai ir ko­kius daik­tus au­to­bu­suo­se pa­lie­ka žmo­nės? Bend­ro­vės dis­pe­če­rė Lai­ma Ši­lins­ky­tė sa­ko, kad žmo­nės iš­ties la­bai iš­si­blaš­kę – au­to­bu­suo­se pa­lie­ka tik­rai daug daik­tų. Skė­čiai, do­ku­men­tai, mai­še­liai su daik­tais, moks­lei­viš­kos kup­ri­nės, pirš­ti­nės – vi­sus šiuos daik­tus ra­dę vai­ruo­to­jai at­ne­ša į bend­ro­vės dis­pe­če­ri­nę. Bū­na, kad ras­tus daik­tus ki­tą die­ną vėl pa­si­ma į au­to­bu­są, nes ti­ki­si, kad iš­si­blaš­kęs ke­lei­vis įlips ir pa­si­tei­raus.

„Štai va­kar skam­bi­no stu­den­tė – ati­da­vė­me ga­na bran­gų te­le­fo­ną, pa­lik­tą ant ga­li­nės au­to­bu­so sė­dy­nės. Pir­mo­kė­lis at­siė­mė pa­lik­tą moks­lei­viš­ką kup­ri­nę su kny­go­mis. Bū­na, kad žmo­nės ir ne­ran­da daik­tų – ki­ti ke­lei­viai pai­ma pa­lik­tą daik­tą. Ta­da jau pa­dė­ti ne­ga­li­me“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Pats ne­ti­kė­čiau­sias au­to­bu­se ras­tas daik­tas bu­vo flei­ta. Mer­gai­tė iš Gin­kū­nų, lan­kan­ti mu­zi­kos mo­kyk­lą, pa­mir­šo bran­gų inst­ru­men­tą. „Iš­si­gan­dę tė­vai pa­skam­bi­no ir flei­tą gra­ži­no­me“, – sa­kė L. Ši­lins­ky­tė.

Dis­pe­če­rės tei­gi­mu, tik­rai ne­rei­kia ma­ny­ti, kad au­to­bu­se pa­lik­ti daik­tai pra­ras­ti am­žiams. Vi­sa­da ga­li­ma pa­skam­bin­ti ir pa­sa­ky­ti, ko­kio marš­ru­to au­to­bu­su va­žiuo­ta, nu­ro­dy­ti kiek ga­li­ma tiks­les­nį lai­ką. Ta­da dis­pe­če­riams pa­pras­čiau ras­ti kar­tais vis dar už au­to­bu­so vai­ro sė­din­tį vai­ruo­to­ją ir jo pa­si­tei­rau­ti.

„Il­gai sau­go­me ras­tus daik­tus. Ne­tu­ri­me ra­di­nių biu­ro, tad vis­ką lai­ko­me spin­to­je. Daž­niau­siai at­siim­ti daik­tų at­vy­kę žmo­nės tik pa­dė­ko­ja, kar­tais at­ne­ša sal­dai­nių dė­žu­tę. Bu­vo­me su­lau­kę ir gra­žiai su­ra­šy­to pa­dė­kos raš­to iš Ai­ri­jos. Mums tik­rai sma­gu, kai ga­li­me žmo­gui pa­dė­ti ir iš­girs­ta­me ge­rą žo­dį“, – sa­kė L. Ši­lins­ky­tė.

Są­ži­nin­gų žmo­nių dau­giau nei ne­są­ži­nin­gų

Šiau­liuo­se kaž­ka­da bu­vo ra­di­nių biu­ras, į ku­rį vie­ni at­neš­da­vo, o ki­ti atei­da­vo ieš­ko­ti pa­mes­tų daik­tų. To­kio biu­ro da­bar ne­bė­ra, ta­čiau kai ku­riuos daik­tus sau­go po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­teik­tos fo­tog­ra­fi­jos daik­tų, ku­rių sa­vi­nin­kai lau­kia­mi at­vyk­ti ir at­siim­ti šių ra­di­nių. Tie­sa, da­lis daik­tų, įta­ria­ma, yra vog­ti, nes ras­ti pas su­lai­ky­tus as­me­nis. Ta­čiau yra daik­tų, ku­rie ras­ti be prie­žiū­ros gat­vė­je ir pri­sta­ty­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams.

Keis­ta tai, kad rub­ri­ko­je „Ras­ti daik­tai“ dau­giau­sia dvi­ra­čių ir vai­kiš­kų ve­ži­mė­lių fo­tog­ra­fi­jų. Yra ir auk­so dir­bi­nių, mu­zi­kos cent­rų, įran­kių, ku­rie, įta­ria­ma, bu­vo vog­ti, ras­ti kra­tų me­tu ir lau­kia sa­vo šei­mi­nin­kų.

Šiau­lių mies­to po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Cent­ro po­li­ci­jos nuo­va­dos vir­ši­nin­kas Eu­ge­ni­jus Ta­ku­še­vi­čius sa­ko, kad ke­lis kar­tus per sa­vai­tę pa­rei­gū­nams yra at­ne­ša­mi ras­ti daik­tai – do­ku­men­tai, pi­ni­gi­nės, ran­ki­nės, mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai. Pa­si­tai­ko, kad pi­ni­gi­nės at­ne­ša­mos ir su pi­ni­gais, ta­čiau dar ne­bu­vo, kad po­li­ci­jai kas at­neš­tų pi­ni­gi­nę su tūks­tan­čiais li­tų. Su ke­liais li­tais – taip. Jei at­ne­ša­mi do­ku­men­tai, pa­rei­gū­nai grei­tai su­ran­da sa­vi­nin­kus ir do­ku­men­tus grą­ži­na. Jei do­ku­men­tai ne­be­ga­lio­jan­tys, jie bū­na su­nai­ki­na­mi.

Ne­re­tai ir pa­tys žmo­nės skam­bi­na pa­rei­gū­nams – klau­sia, ar ne­ras­ti do­ku­men­tai, ki­ti daik­tai. Sa­vi­nin­kai ieš­ko ir pi­ni­gi­nių su di­des­nė­mis pi­ni­gų su­mo­mis.

„Ra­di­nius sau­go­me pu­sę me­tų, ta­da su­nai­ki­na­me. Pa­gal įsta­ty­mą, jei neat­si­ran­da sa­vi­nin­kas, daik­tas grą­ži­na­mas jį ra­du­siam žmo­gui, tie­sa, jis tu­ri at­ly­gin­ti sau­go­ji­mo iš­lai­das. To­kių at­ve­jų dar ne­bu­vo“, – sa­kė E. Ta­ku­še­vi­čius.

O kas nu­tin­ka dvi­ra­čiams, ve­ži­mė­liams, jei neat­si­ran­da sa­vi­nin­kai? Pap­ras­tai jie bū­na pra­stos būk­lės ir yra ati­duo­da­mi me­ta­lo su­pirk­tu­vėms.

E. Ta­ku­še­vi­čiaus tei­gi­mu, ver­ti­nat ra­di­nių paieš­kų si­tua­ci­ją ga­li­ma sa­ky­ti, kad są­ži­nin­gų žmo­nių vis dėl­to dau­giau nei ne­są­ži­nin­gų. „Vi­si ge­ri ne­ga­li bū­ti, nes čia, kaip ir gam­to­je, tu­ri bū­ti pu­siaus­vy­ra“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Ra­di­nių biu­rai – ir in­ter­ne­te

Gra­žių pa­vyz­džių, kaip sten­gia­ma­si žmo­nėms grą­žin­ti daik­tus, mies­te yra ne­ma­žai. Šiau­lie­čių pa­mėg­ta ka­vi­nė „Cent­ro šo­ko­la­di­nė“ jau se­niai įstei­gė ne­di­de­lį ra­di­nių biu­rą ir sten­gia­si lan­ky­to­jų daik­tus grą­žin­ti sa­vi­nin­kams. So­cia­li­nia­me tink­le pa­tei­kia­mos ras­tų daik­tų fo­tog­ra­fi­jos.

Laik­ro­džiai, žie­dai, ke­pu­rės, ša­li­kai, pirš­ti­nės, skė­čiai – daik­tai, ku­riuos pa­lie­ka iš­si­blaš­kę lan­ky­to­jai, ta­čiau ne vi­sų šių ra­di­nių fo­tog­ra­fi­jos yra pa­teik­tos so­cia­li­nia­me tin­ke. Pa­sak Gin­ta­ro Liau­šo, „Cent­ro šo­ko­la­di­nės“ va­do­vo, so­cia­li­nia­me tink­le pa­tei­kia­mos tik ma­ža­ver­čių daik­tų fo­tog­ra­fi­jos, nes kar­tą te­ko skau­džiai nu­ken­tė­ti. Kaž­kas ka­vi­nė­je pa­li­ko ga­na bran­gų laik­ro­dį, jo fo­tog­ra­fi­ją bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti so­cia­li­nia­me tink­le. Ga­na grei­tai atė­jo sa­vi­nin­ku pri­si­sta­tęs žmo­gus ir laik­ro­dis jam bu­vo grą­žin­tas. Maž­daug po sa­vai­tės atė­jo tik­ra­sis sa­vi­nin­kas ir pa­pra­šė grą­žin­ti jo laik­ro­dį. Ati­duo­ti ne­be­bu­vo ką.

Ne­ma­lo­nu­mas pa­mo­kė, tad nuo šiol bran­gių daik­tų fo­tog­ra­fi­jų in­ter­ne­te ne­be­bū­na. „Ran­da­me ir po­rtfe­lių su do­ku­men­tais, ir mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų, ir žie­dų. Bran­gių daik­tų žmo­nės ga­na grei­tai atei­na at­siim­ti. Mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais pa­skam­bi­na­me pa­sku­ti­niams abo­nen­tams ir nu­sta­to­me sa­vi­nin­ką. Esa­me daik­tus, pa­vyz­džiui, pirš­ti­nes, net me­tus sau­go­ję – nuo žie­mos iki žie­mos. Jei sa­vi­nin­kas neat­si­ran­da il­giau nei me­tus, daik­tus ati­duo­da­me kai­me gy­ve­nan­čiai dau­gia­vai­kei šei­mai“, – sa­kė G. Liau­šas.

Ga­na daž­nai daik­tų sa­vi­nin­kai sim­bo­liš­kai at­si­ly­gi­na ra­dė­jams sal­dai­nių, ka­vos dė­žu­te. Toks bend­ra­vi­mas ma­lo­niai nu­tei­kia ir pa­de­da pa­lai­ky­ti ge­rus san­ty­kius.

Pa­mes­tų daik­tų ieš­ko ir apie juos skel­bia žmo­nės iš įvai­rių ša­lies mies­tų. To­kiems ra­di­niams yra su­kur­tos in­ter­ne­to sve­tai­nės, pa­vyz­džiui, www.pa­mes­ti­daik­tai.lt .

Ok­sa­na LAU­RU­TY­TĖ