Gediminas jau pažįstamas paties ištikimiausiems TV3 televizijos žiūrovams, vasaromis jis veda kulinarinę laidą „Skaniai ir paprastai“. Visgi stodamas prie naujos laidos vairo, vyras neslepia jaudulio:
„Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nesijaudinu. Jaudinuosi. Įdomu, kokios bus žmonių reakcijos, kaip viskas pavyks, bet iš esmės nuotaikos, kurios vyrauja mums su komanda ruošiantis šiai laidai, tikiuosi, kad jos persiduos ir žiūrovams. Nuotaikos yra fantastinės, komanda susidirbusi – vienas kitą pažįstame jau ne vienerius metus, todėl tai žymiai palengvina darbą. Tai nėra visiškai nauja patirtis, tiesiog naujas žingsnelis, nauja laida. Bet šiek tiek nerimo vis tiek yra, be abejo“.
Namuose negamina
Vyras sako, kad įvardinti, kas yra jo kabliukas, būtų sunku, nes jis labai mėgsta visą maistą ir neriboja savęs konkrečiais keliais patiekalais.
„Aš šiuo metu virtuvės šefas ar virėjas dirbantis restorane, esu maisto technologas. Jau maždaug 5 metus dirbu šioje srityje ir gilinuosi į produktą, į žaliavą, ką iš jos galima padaryti, kuriu receptus. Bendrauju su šefais ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Dirbu ir visoje Europoje. Maistas plačiąja prasme ir yra tas kabliukas, kuris mane užveda. Tai ir kulinarija, ir konditerija, ir šokoladas, ledai, duona... Išskirti kažką būtų tikrai sudėtinga“, – sako Gediminas.
Sunku suprasti ir kada gimė Gedimino meilė maisto gamybai. Vyras po mokyklos pasirinko visiškai ne su maistu susijusį kelią, tačiau juokiasi, kad vaikystėje nepraleisdavo progos pakomentuoti ir padegustuoti namiškių gaminamų patiekalų.
„Virtuvės šefo karjerą pradėjau ganėtinai vėlai. Studijavau inžinierinius mokslus ir tam tikru momentu supratau, jau dirbdamas pagal specialybę, kad tai nėra mano ir aš nenoriu visą gyvenimą to daryti. Man reikėjo kažkokių pasikeitimų iš esmės. Ir kažkodėl pasąmoningas balsas šaukė, kad eičiau į kulinariją.
Dabar pasikalbėjęs su šeima, giminėm, sužinau, kad vaikystėje, kai kiti vaikai žaisdavo, aš būdavau su mama, su teta, močiute virtuvėje ir žiūrėdavau, kaip daro maistą, komentuodavau, ragaudavau. Aš pats iki galo to gerai neprisimenu, nes po to sekė paauglystė“, – prisimena jis.
Tačiau vyras sako, kad namuose pats jau nebegamina ir iš tikrųjų nelabai mėgsta tą daryti, nebent namuose laukia svečių.
„Sakau ir sakysiu, kad grįžus po darbo dirbti norisi mažiausiai. Be abejo, yra savaitgaliai, kai yra šeimos susibūrimai, gimtadieniai, kai saviems gaminti yra vienas malonumas. Bet vakare po darbo grįžus namo gamina namiškiai – mano gyvenimo partnerė daugiausiai. Arba kažką užsisakome.
Dažniausiai aš gaminu darbe, o grįžęs namo to daryti nebenoriu. Mieliau su dukra einu į lauką pasivaikščioti ar pažiūrėti mėgstamą laidą, paskaityti knygą, bet ne gaminti“, – pasakoja virtuvės šefas Gediminas.
Gaminimo neįsivaizduoja be vieno dalyko
Virtuvės šefas visuomet stengiasi perduoti savo patirtį laidose ar bendraudamas su klientais, tačiau sako, kad vienas geriausių patarimų virtuvėje yra nebijoti:
„Galbūt neesminis, bet svarbus patarimas – žmonėms reikia nebijoti atsistoti virtuvėje ir kažką daryti, kad nebūtų vien tik aklas vadovavimasis receptais. Gamyba yra kaip menas, kaip kūryba. Turi išlaisvinti savo mintis, norus ir gaminti, kaip jauti, kad turėtų būti. Aš nežinau, ar tai su patirtimi ateina, bet maisto skonį sugalvoju ir tada bandau jį atkurti.
Pagaminus jau ragauju ir galvoju, ką pridėti, ko dar trūksta. Kiekvienas receptas sukuriamas pagal tam tikro žmogaus skonį. Vienas žmogus nebūtinai mėgs tą, ką mėgsta kitas. Tad virtuvėje reikia atsipalaiduoti ir daryti tai, ką sako širdis“.
Gediminas pats maisto gamybos neįsivaizduoja be žmonių, kuriems gamina. Vyras neslepia, kad gaminti sau nemėgsta ir pats mieliau renkasi kavines ar restoranus, jeigu tenka valgyti vienam:
„Gaminti sau – malonumo mažai. Man patinka skaniai valgyti, bet jeigu valgau vienas, geriau einu kažko naujo paragauti į kavinę, restoraną. Pagrindinis dalykas, dėl kurio aš gaminu, nes noriu suteikti džiaugsmą kitam“.
Virtuvės šefas, kai nesifilmuoja laidose ir negamina, labai mėgsta žvejoti ir grybauti, nes šios pramogos jam it meditacija. Visgi jis apgailestauja, kad šiuo metu pamiltiems užsiėmimams lieka mažai laisvo laiko.
„Labai mėgstu žiūrėti kulinarines laidas, dokumentikas apie produktų, patiekalų kilmę. Nežemiškų hobių neturiu. Kolekcionuoju kulinarines knygas. Kai atostogauju kitoje šalyje, visada stengiuosi parsivežti vietinę receptų knygą originalo kalba. Manau, kad įdomu turėti receptų knygą iš Izraelio parašyta jidiš kalba“, – pasakoja jis.
Na, o ištikimiausi „Gardu gardu“ gerbėjai ir toliau galės mėgautis kokybiškais receptais ir naujomis skoninėmis patirtimis.
„Mūsų komandos noras, kad pagrindinė laidos žvaigždė būtų maistas. Mūsų pagrindinė koncentracija yra į patiekalą, jo ruošimą ir kad patiekalas būtų pagaminamas kiekvieno, kad jam nereikėtų ypatingų produktų. Norime, kad mūsų maistas pasiektų kiekvieno žiūrovo stalą. Tikiuosi, kad žiūrovai tai pastebės ir įvertins – nesvarbu ar gerai, ar blogai. Atsižvelgdami ir į blogus komentarus galime tobulėti“, – sako Gediminas.
