Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“ Arvydas Adamonis pasidalino nuotrauka, kurioje matyti ant liepos medelio susiraizgę tinklai. Kitų vartotojų vyras klausė: „Kas čia tokie, vietiniai ar invaziniai? Ant liepos medelio nei vieno lapo nepaliko.“
Reaguodami į nuotraukoje matomus vaizdus, žmonės suskubo dalintis patarimais. Vieni teigė, kad lizdą reikia kuo greičiau sudeginti, o kiti A. Adamonį ramino, esą nieko daryti nereikia.
Susisiekus telefonu su Arvydu, vyras pasakojo:
„Lizdus fotografavau netoli savo sodybos. Įvažiavimo keliuką apsodinau liepomis ir ant vienos jų radau šį lizdą. <...> Taip sutapo, kad nebuvau kokias dvi savaites sodyboje, tad per tą laiką jie ir atsirado. Negaliu tiksliai pasakyti per kiek laiko suėdė, gal per dieną, gal per dvi, o gal ir per savaitę.“
Visgi, tikslų atsakymą vyras išgirdo kitoje „Facebook“ grupėje „Lietuvos entomologų draugija“. Paklausęs komentatoriaus patarimo, vyras nuotrauka pasidalino su specialistais.
Entomologo žvilgsnis
Ekologas, entomologas Mantas Kaupys teigia, kad Arvydo liepoje apsigyveno Lietuvoje retų drugių vikšrai:
„Lietuviškai šie drugiai vadinasi pūkapilviai verpikai (lot. Eriogaster lanestris). Tokie naktiniai drugiai Lietuvoje yra ganėtinai reti. Dažniausiai žmogus mato šių drugių vikšrus, kadangi pamatyti suaugusį skraidantį drugį yra labai sunku. Šie drugiai dažniausiai skraido ankstyvo pavasario naktimis, kuomet medžiai dar nebūna sulapoję.“
Anot ekologo, vaizdas medyje atrodo baisiai tik todėl, kad šie drugių vikšrai gyvena bendrame, dideliame lizde ir išsiritę nugriaužia plikai šakų lapus.
„Šiam medeliui tiesiog nepasisekė, kadangi jį apniko šie drugiai. Iš tiesų, jie gyvena ant beržų, kas yra jų mitybinis augalas. Kadangi beržų, tikriausiai, apylinkėse pritrūko, drugiai surado kitą medį.
Šiuos drugius galima rasti ir ant kriaušių, ir ant slyvų. Žmones gąsdina tai, kad jų yra daug vienoje vietoje, nors realiai tie vikšrai nepadaro jokios žalos augalui, kadangi gamta taip surėdė, jog medis išleidžia lapus antrą kartą“, – nusišypso pasakodamas Mantas.
Kaip elgtis pastebėjus drugių vikšrus ant medžio?
Pasiteiravus, kaip šiuo atveju reikėtų elgtis – klausyti patarimų ir atsikratyti drugių lizdų, ar atvirkščiai, viską palikti ramybėje, entomologas sako:
„Aš kaip ekologas galiu pasakyti, jog mano nuomonė tokia – tų vikšrų visai nereikėtų liesti. Jie pabaigs savo vystymosi ciklą, išsileis, išsiskirstys, susuks kokoną, virs lėliuke ir kitą pavasarį išsiris drugiai. Kadangi, kaip minėjau, jie medžiui žalos didelės nedaro, tai ir jų liesti nereikėtų.“
Ekologas taip pat pasakoja, kad šis reti drugiai yra įspūdingi ir savo išvaizda – jų kūnai padengti švelniai rusva spalva.
„Be to, jie neturi burnos, todėl pasimaitina, pasidaugina ir žūsta palikdami palikuonius. Kadangi jie skraido pavasarį, tai po to jie padeda kiaušinėlius ant šakelių, kurie po tam tikro laiko pradeda ristis. Išsiritę vikšrai yra alkani ir gali suėsti netgi 10 kartų didesnį maisto kiekį per parą nei sveria patys. Tuomet ir matome rezultatą – nugriaužtus medelius“, – paaiškina M. Kaupys.
Pasiteiravus, ar šie drugiai savo buveines verpia tik Aukštaitijos rajone, specialistas tikina, kad drugiai yra išplitę po visą Lietuvos Respublikos teritoriją:
„Iš mano paties ir kolegų surinktų duomenų, kadangi turime tokią duomenų bazę, tiriame Lietuvos drugius, galiu pasižiūrėjęs į žemėlapį pasakyti, kad šie drugiai yra paplitę praktiškai visoje Respublikoje.
Iš tiesų, toks atvejis – pavienis, kuomet vikšrai nuverpė lizdą per visą medelį. Paprastai jie užima nedidelę medžio dalį, todėl čia tiesiog toks išskirtinis sutapimas, kad tų vikšrų yra tiek daug, jog padengė visą medelį tinklu.“
