Kiekvienais metais šių augalų skaičius mažėja, jie visi auga mažesni nei anksčiau.
Nykstantis augalas
Šia liūdna žinia savo socialinio tinklo „Facebook“ puslpayje pasidalijo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija. Jie pranešė, kad kiekvienais metais duomenys apie kvapiojo plauriečio stebėjimus – liūdina.
„Kiek metų dar žydės kvapieji plaurečiai? Kvapusis plauretis – vienas rečiausių gegužraibinių šeimos augalų Lietuvoje ir, gali būti, kad ne už kalnų diena, kai kvapiojo plaurečio nebeišvysime net Sartų regioniniame parke, – bene vienintelėje Lietuvoje likusioje jo augavietėje.
Deja, tokias liūdnas mintis kelia 17 metų trunkantys šio reto augalo stebėjimų duomenys.
Nors Sartų regioniniame parke gyvuojanti subpopuliacija niekada nebuvo gausi (daugiausia stebėta 17 žydinčių augalų), tendencija labai aiški – pastaruosius 7 metus pražįsta vos 1–4 plaurečiai.
Mažėja ne tik žydinčių augalų skaičius, bet blogėja ir jų morfologiniai rodikliai: kvapieji plaurečiai išauga mažesni, jų žiedynai vis kuklesni, turintys mažiau žiedų. Pavyzdžiui, iki 2016 m. plaurečiai vidutiniškai išaugdavo aukštesni nei 40 cm (visų laikų rekordas – net 66 cm), o jau vėliau išaugantys augalai nesiekė ir 35 cm.
Pastaruosius kelerius metus trumpesniuose žiedynuose būna mažiau kaip 30 žiedų, kai ankstesniais metais suskaičiuodavome daugiau kaip po 40 (yra buvę net 92!).
Gaila, tačiau kasmet šienauti augavietę ir išvežti nupjautą biomasę greičiausiai jau nebepakanka, vien ši priemonė negali užtikrinti geros rūšies būklės. Labai svarbu pritaikyti ir dirbtines populiacijos atkūrimo priemones.
2024 m. patvirtintoje naujoje Sartų regioninio parko planavimo schemoje yra numatyta inicijuoti kvapiojo plaurečio populiacijos atkūrimui reikalingų priemonių nustatymą ir jų įgyvendinimą. Belieka tikėtis, kad šiame planavimo dokumente išskirtinai paminėta būtinybė atkurti kvapiojo plaurečio populiaciją padės pritraukti ir tinkamus finansinius išteklius“, – pranešė jie.
