Varniukai neiškrito iš lizdo. Atėjus laikui skristi, varnos juos nuleidžia šakomis ant žemės. Būna, kad ir prisitrenkia. Maždaug 2 savaites varniukai dar neskraido, su jais būna jų tėvai: maitina ir moko skristi. Tad radę vaikščiojančius mažus varniukus ant žemės, neimkit, jais rūpinasi varnos. Paukštis, turėdamas sveiką snapą ir sveikus sparnus, turi gyventi gamtoje. Dažnai žmonės nežinodami apie paukščius, jiems norėdami padėti, tiesiog pakenkia.

Varniukai neiškrito iš lizdo. Atėjus laikui skristi, varnos juos nuleidžia šakomis ant žemės. Būna, kad ir prisitrenkia. Maždaug 2 savaites varniukai dar neskraido, su jais būna jų tėvai: maitina ir moko skristi. Tad radę vaikščiojančius mažus varniukus ant žemės, neimkit, jais rūpinasi varnos.

Manau, kad tos varnos palaikė varniuką saviškiu, kuris neišgyveno, dėl to ir išviliojo svetimą varniuką iš namų. Jei moteris nebūtų parsinešusi to antrojo, gal tebeturėtų saviškį.

Nuostabi istorija, labai jauku buvo skaityti apie tokią neįprastą bičiulystę...
AČIŪŪ už įdomų straipsnį... Daugiau tokių kad būtų...
O komentarų niekada nerašau - bet dabar neištvėriau...

Tiktai labai įdomus atvejis...sėkmės Vijai. Ačių

Jūs šaunuolė ir Jūsų labai DIDELĖ širdis ,,,

Šaunu

Kur gamtos aktivistai ir gamtos apsauga

Uodegą nukirpta kad nepabėgtu

Labai įdomus ir garbingas poelgis. Gražiai aprašyta.Aš tiesiog pabuvau jūsų kieme .
Papasakosiu savo nuotykį su ežiuku. Žiemos metu ,gal gruodžio mėnesyje važiavome miesto gatve.Priekyje važiavo traktorius kuris priekaboje vežė šieną. Pastebėjome kad nuo šieno ant kelio nukrito ežys. Sustabdę mašiną ėjome pažiūrėti ar tikrai ežys. Jis buvo sužalotas. Viena jo pusė buvo tarsi nupjauta,nebuvo net odos. Baisiai atrodė,pagailo vargšo gyvunėlio. Jį pasiėmėm ir atsivežėme į namus. Nemalonus vaizdas gasdino,nežinojau ką uždėti, kaip jį gydyti? Kitą dieną vaistininkė davė kažkokio tepaliuko. Padėjo , žaizdelė pamažu užgijo. Ežiukas priprato prie namų drąsiai vaikščiodavo po kambarį. Gyveno popierinėje dėžutėje.Valgyti davėm šviežią vištienos mėsą. Į dubenėlį įpildavau pieno,truputį lakdavo. Tik buvo labai neramus naktimis. Jis su nageliais draskė sienas,ypač kkampus.Visą naktį puošdavo,,puh puh .." Dienos metu jis buvo ramus,miegojo.Supykęs šonu šokdavo atstatys spyglius į mano koją. Kovo mėnesį jis įkyrėjo galutinai. Gal prasidėjo rujos metas? Jis šlapinasi dažnai visur ,laižė savo šlapimą ir su putomis tepė savo spyglius. Kaimynė išvežė jį į sodą. Daugiau jo nematėm.