Saulė maloniai šilta – jau lyg pavargusi nepakyla aukštai, bet savęs netausodama dar žarsto spindulius. O štai naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės. Vidutinė paros temperatūra – 10–12 laipsnių šilumos. Dažnai rugsėjo viduryje užgriūva pirmosios šalnos.
Darbai sode
Skinkite rudeninius, žieminius obuolius, kriaušes, vėlyvąsias slyvas. Ilgam laikyti vaisiai renkami subrendę, kai krakmolas pavirsta cukrumi, kotelis gerai atlūžta nuo šakutės, normaliai išsivystę krituoliai.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vėlyvųjų žieminių veislių obuolių nereikia ilgai laikyti ant medžių, nors jų kokybė ir gerėja.
Vaismedis dar turi sukaupti atsarginių medžiagų, pasiruošti žiemai. Nuskintus vaisius išrūšiuokite ir sudėkite atsargiai į dėžes, kad kuo mažiau apsidaužytų. Nuraškykite ligotus, nes ligų sukėlėjai juose gyvena toliau, vystosi ir plinta. Surinkite krituolius – iš kirmėlių išlindusios lervos žemėje virsta lėliukėmis.
Gausiai derėję vaismedžiai nesukaupia pakankamai maisto medžiagų, todėl labiau nukenčia žiemą, prasčiau auga pavasarį. Kol jie su lapais, patręškite srutomis, mėšlu ar komponentinėmis trąšomis.
Organines trąšas įterpkite (4–5 kg į 1 kv. m, galima neskiestas) į pomedžiuose padarytas vageles ar duobutes. Ant viršaus užpilkite ploną sluoksnį žemių – neišgaruos azotas.
Jei tręšite biriomis kompleksinėmis trąšomis „Ruduo-1“ arba „Ruduo-2“, vaismedžiams, uogakrūmiams, dekoratyviniams sumedėjusiems augalams jų reikės apie 12 kg į 100 kv. m. 100 kv. m braškių plotui rudenį reikia 6 kg šių trąšų.
Genėkite jaunus vaismedžius, jeigu to nepadarėte rugpjūčio mėnesį. Slyvoms, vyšnioms tai labai svarbu, antraip gali nesumedėti šių metų šakutės ir pumpurai.
Genėdami sustabdysite augimą, todėl maitinsis likę vaismedžių audiniai. Iki šalčių tokie medeliai spės pasiruošti žiemai. Išpjaustykite sausas, ligotas, mechaniškai pažeistas šakas. Dideles žaizdas užtepkite aliejiniais dažais, mažesnes – sodo tepalu. Mėnesio pradžioje išgenėkite silpnus aviečių, gervuogių ūglius, nuskabykite stipriai išaugusiųjų viršūnes, supurenkite žemę.
Nukritus maždaug 10–20 proc. lapų, vaismedžius nupurkškite 700 g karbamido, 50 g vario sulfato ir 10 l vandens mišiniu. Taip sunaikinsite grybinių ligų pradus ir žiemoti besiruošiančių kenkėjų kiaušinėlius, greičiau supus lapai. Nukritusius lapus sugrėbkite. Ant vaismedžių užriškite klijų juostas. Prieš šalčius dirvą sukaskite.
Sodinkime medžius
Rugsėjo pabaiga ir spalis – vaismedžių sodinimo metas. Gerai apgalvokite, ko trūksta, kuriuos vaismedžius norite pakeisti. Paruoškite duobes: kuo dirva prastesnė, tuo didesnę kaskite. Iškastą žemę sumaišykite su perpuvusiu mėšlu, kompostu, saikingai įberkite mineralinių trašų. Kai duobėje žemė pagerinta, augalo šaknys sukasi, keroja tik joje (kitu atveju šaknys brausis į gylį ir skleisis į plotį ieškodamos maisto medžiagų). Pirmaisiais metais taip pasodintas vaismedis augs silpniau, tačiau vėliau suvešės, bus tvirtesnis ir atsparesnis, turės tvirtai išsivysčiusių šaknų sistemą.
Pasisodinkite retesnių vaismedžių, vaiskrūmių: valgomųjų sedulų, valgomųjų sausmedžių, serbento ir agrasto hibridų, auksuotųjų serbentų, vynuogių, aktinidijų.
Užsiauginkite sode kultūrinių lazdynų. Iš gerai prinokusių vaisių išauga ne prastesni krūmai, nors jų vaisiai gali ir įvairuoti. Kai nėra kultūrinių, atrinkite geresnės formos miško lazdyno riešutus. Juos stratifikuokite 5–7 mėnesius ir pavasarį pasėkite. Sodo pakraščiuose pasodinti lazdynai bus puiki užuovėja. Nepamirškite, kad tos pačios grupės vaismedžių negalima sodinti į anksčiau augusiųjų vietą.
Pavargusi žemė juos išsekins, jie augs skurdokai, ilgai nesubrandins vaisių. Blogiausiu atveju sėklavaisius sodinkite į kaulavaisių vietą, ir atvirkščiai. Geriausią ir šilčiausią kampelį skirkite žieminėms obelims, vėlyvosioms kriaušėms, abrikosams, trešnėms, vyšnioms. Mažiau lepios yra vasarinės ir rudeninės obelys, tačiau pirmosios šiltesnėje vietoje prinoksta anksčiau.
Vaiskrūmiai
Vaiskrūmiams tinkamesnės vietos, kuriose žiemą susitelkia daugiau sniego. Kai visas plotas maždaug vienodas, žiemines veisles geriau sodinti arčiau namų ar geresnio kelio. Sodo pakraščiuose išrikiuokite vasarines – jos sudarys užuovėją. Sodindami naują sodą dirvą patręškite, giliai (30 – 40 cm) perkaskite ar sodinimo juostas suarkite.
Mėnesio pabaigoje iškaskite įsišaknijusias agrastų, serbentų, vynuogių, dekoratyvinių krūmų atlankas. Pasodinkite į parinktą vietą. Iki rugsėjo vidurio sodinkite spygliuočius. Visus juos (oro sąlygos nesvarbios) palaistykite, kad gerai žiemotų.
Dar galima sėti
Piktžolėtą veją nupurškite herbicidu, išnaikinkite visas plačialapes piktžoles: kiaulpienes, gysločius, pienes, usnis, kriaujažoles. Rugsėjo viduryje paberkite kalio, fosforo trąšų su 10 proc. azoto priedų.
Mėnesio pradžioje šiltesnėje nuo vėjų apsaugotoje vietoje dar galite sėti greitai augančių veislių ridikėlius, špinatus. Orams atvėsus, juos uždenkite daržo plėvele. Špinatai gerai žiemoja paaugę – su 2–3 lapeliais. Juos sėkite 2 cm gylyje 6–8 cm atstumu. Atstumai tarp eilučių – 15–20 cm. Prieš užšąlant špinatus mulčiuokite durpėmis ar pridenkite eglišakėmis.
Mėnesio pradžioje pasisėkite krapų. 20 g žalių lapelių yra tiek vitamino C, kiek per dieną reikia suaugusiam žmogui. Krapai nebijo vėstančių orų. Sėklos dygsta ilgai: sausu oru tai gali trukti net dvi savaites. Tris paras mirkytos vandenyje (kasdien kelis kartus keičiant vandenį) sudygs per kelias dienas. Paskui beliks purenti žemę ir laistyti, kai bus sausa.
Darbai gėlynuose
Kero dalimis dar galite dalyti daugiamečių gėlių krūmelius ir juos persodinti. Ruošdami dirvą daugiametėms gėlėms, 1 kv. m dirvos patręškite organinėmis ir mineralinėmis trąšomis – 200–300 g superfosfato ir 20–30 g kalio druskos.
Šį mėnesį sodinkite tulpes (paskutinį rugsėjo dešimtadienį), narcizus, hiacintus ir krokus (mėnesio pradžioje). Prieš sodinimą atidžiai apžiūrėkite svogūnėlius, jei yra šakninių erkučių, 20 min. pamirkykite 0,2–0,5 proc. chlorofose arba 5 min. karštame (50 laipsn. C) vandenyje.
Persodinkite visų rūšių lelijas, išskyrus baltąsias, kurios sodinamos rugpjūtį). Lelijos mėgsta pavėsį. Kad iki šalčių augalai spėtų įsišaknyti, sodinkite ne vėliau kaip rugsėjo 10-ąją.
Dauguma raganių dar žydi, jas gausiai laistykite, aplink kerus purenkite žemę, rinkite sėklas. Mėnesio pradžioje į nuolatinę vietą pasodinkite raganių sodinukus – iki žiemos jie spės įsišaknyti.
Šluotelinius flioksus, astilbes, monardas galima persodinti rugsėjo antroje pusėje. Persodinkite raktažoles, laumenes, smaliukes. Dirva turi būti kruopščiai išravėta.
Mėnesio pabaigoje saulėtą dieną iškaskite kardelius, po pirmųjų šalnų – jurginus, gumbines begonijas. Pastarųjų gumbai gerai laikosi sausose durpėse, vėsiame rūsyje.
Rugsėjo pradžioje kalio trąšomis (kalio magnezija, kalio sulfatu) pamaitinkite floribundines, krūmines rožes. Genėti nereikia.
Per vasarą į lauką išneštas kambarines gėles pratinkite prie patalpos sąlygų. Kad užmegztų žiedinius pumpurus, kalėdinius kaktusus maždaug šešias savaites laikykite sausai, pusiau šešėlyje.
Pasidairykite po savo sodą ir pagalvokite, ką galėtumėte pasisodinti, kad jį paįvairintumėte, pagražintumėte. Be tradicinių tujų, ligustrų, kaulenių ir kitų dekoratyvinių krūmų ir medžių, galite jį papuošti jazminais, kukmedžiais, baltosiomis sedulomis, Tunbergo raugerškiais ir kt. Jų žiedai ir lapų spalvos suteiks sodui puošnumo.
