„fifty.plus.and.happy“ – taip socialiniame tinkle „Instagram“ pasivadinusi Rasa šiuose žodžiuose užkodavo kelis svarbius dalykus: ji akcentuoja toleranciją amžiui, kitokiam kūnui ir pabrėžia saviraišką per madą. Ji šypsosi sakydama, kad ši žodžių kombinacija negimė pernakt, veikiau tai buvo kelionė, kurios metu sudėliojo visus taškus ant „i“.
Tai tik R. Dooling hobis, tačiau dalindamasi patarimais ir demonstruodama savo įvaizdžius, kuriuose netrūksta nei ryškesnių spalvų, nei įdomesnių drabužių ar išskirtinių aksesuarų, ji tiesiog žydi. Beje, šis hobis neliko nepastebėtas – ji yra oficiali amerikiečių sukurtos programėlės „Open Wardrobe“ stilistė.
„Žiūrint į kitas stilistes, mano stilius labai stipriai skiriasi nuo jų ryškesniais aksesuarais, rūbais, kurie dažniausiai kitokie negu įprasta. Aš labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, tai mane labai įtraukė ir dar labiau pastūmėjo tuo domėtis“, – šypsodamasi sako Rasa, kuri be viso to taip pat neakivaizdžiai mokinasi Londono mados koledže stilistės profesijos.
Kurį laiką spintoje vyravo juodi drabužiai
Bėgant metams ji išbandė įvairiausias dietas, ribojo save, o stuktelėjus 50-mečiui sau pasakė: „Viskas, užtenka, man niekas nepasakys, kaip turiu atrodyti, man niekas nieko neuždirbo, karjeros už mane nepadarė, kodėl kažkas gali pasakyti, kaip turiu atrodyti? Aš atrodau taip, kaip atrodau, nes taip noriu ir man tai patinka“. Galiausiai, juk mūsų kūnas – mūsų sielos namai ir kitų jų neturime.
Rasa pabrėžia, kad jokiu būdu nepropaguoja nesveiko gyvenimo būdo – juk vienas malonumas valgyti sveiką, subalansuotą maistą, nueiti į sporto salę, bet svarbu ir nusiteikimas, kurio vedini to imamės:
„Man nepatinka, kad Lietuvoje žmonės puldinėjami dėl savo išvaizdos ar dydžio. Dažnai mes net nežinome, kokia to žmogaus istorija – gal jis toks yra dėl ligos, gal kuo serga. Jei esi stambesnis, tai nereiškia, kad esi apsileidęs tinginys ir atsisėdęs kemši tik bulkutes nuo ryto iki vakaro.
Pati išbandžiau visokiausias dietas, kokias tik įmanoma – man nusibodo, šiuo metu to nenoriu ir galvoju, kad kiekvienas žmogus tai turi daryti ne dėl to, kad tave kažkas bado pirštais, pirmiausia, niekas neturi teisės tavęs pirštais badyti. Antra, žmogus turi daryti tik dėl to, kad jis to nori – ar dėl sveikatos, ar dėl išvaizdos – nesvarbu. Galvoju, kad į sporto salę reikia eiti todėl, kad tu myli savo kūną, o ne dėl to, kad jo nekenti.“
Rasa šiandien tvirtai sako: visai nesvarbus nei dydis, nei amžius, nes gyventi reikia čia ir dabar – gyvenimas baigiasi tik tada, kai jis iš tikrųjų baigiasi ir ateina paskutinioji, todėl nereikia kaustyti savęs dėl vyraujančių stereotipų ar įsitikinimų, neva jei tau virš 50-ies, ateina laikas užsidaryti namuose, užsitraukti užuolaidas ir tūnoti pasislėpus nuo visų.
„Noriu padrąsinti moteris, kad amžius nėra riba ir nereikia užsiklijavus etiketę sakyti, kad man 50+ metų, todėl jau nebegaliu daryti vieno ar kito. Reikia gyventi tol, kol gyveni. Kol tu gyvas, kol gali, turi jėgų ir noro – privalai gyventi. Mes viską galime, jeigu to norime.
Jeigu yra kažkoks hobis, kuriems galvojate, kad esate per seni ir nebegalite – nieko panašaus! Siekite, darykite. Galvoju, kad kiekvienas žmogus turi turėti hobį, mylimą veiklą, nes tai yra ilgaamžiškumo receptas, tai užkuria viduje ugnelę norėti gyventi ir kažką daryti“, – įsitikinusi R. Dooling.
Metė iššūkį sau
Pati Rasa tiesiog alsuoja savo hobiu – mada, tuo dalijasi ir socialiniuose tinkluose. Žvelgiant į jos profilį, raibsta akys nuo stilingų derinių, nesvarbu, juos pagyvina ryškesnis, neįprastas drabužis ar išskirtiniai aksesuarai.
Tiesa, su mada susijusiu turiniu ji pradėjo dalintis ne taip jau seniai. Kaip pati sako, pirmiausia atėjo su misija padrąsinti visas moteris, kad kiekviena yra graži ir turi teisę būti madinga, stilinga, juolab, kad suknelės dydis neapibrėžia nei žmogaus vertės, nei jo galimybių.
Iliustruodama mintį, kad kūnas ar išvaizda niekaip neapibrėžia galimybių, Rasa su šypsena prisimena, kaip 2000-aisiais išvyko į Ameriką, beveik nė nemokėdama anglų kalbos, mat mokykloje mokėsi prancūzų. Tiesa, pasilikti ji ten neplanavo, važiavo aplankyti draugus ir pamatyti šalį, tačiau sutiko savo vyrą, dėl kurio ten ir pasiliko.
Gyvendama JAV ji žinojo, kad nenori dirbti, pavyzdžiui, valytoja ir savo tikslo pasiekė: 14 metų dirbo banke, vadovavo klientų aptarnavimo skyriui ir iš 100 kandidatų buvo išrinkta ji, nes gebėjo įrodyti, kad ji – geriausia kandidatė.
„Aš visada buvau drąsi. Aišku, turiu kompleksų ir nemanau, kad yra žmonių, kurie jų visiškai neturi. Ir dabar ši veikla yra išėjimas iš savo komforto zonos, tai yra iššūkis pačiai sau – nors esu drąsi, bet turiu savo rezervacijų.
Galbūt tai daugiau susiję su tuo, kad Lietuvoje automatiškai jautiesi stumiamas į kažkokius rėmus. Kai gyvenau Amerikoje, jaučiausi labai gerai – ten žmonės nekritikuoja tavo išvaizdos, į tave žiūri kaip į specialistą, žinovą, savo srities ekspertą, o pas mus atvirkščiai: pirmiausia svarbu išvaizda, o tik tada tai, ką gali duoti“, – pastebi pašnekovė.
Ji nusijuokia, kad grįžus į Lietuvą tarsi kilo noras maištauti, griauti vyraujančius stereotipus ir įkvėpti kitoms moterims drąsos būti savimi ir atsikratyti mąstymo, ką pagalvos kiti. Juk gyvename sau ir dėl savęs!
Turi patarimų visoms
Tad kalbai pasisukus apie lietuvaites ir jų išvaizdą, Rasa negaili gražių žodžių – lyginant su amerikietėmis, lietuvės itin prisižiūri, juk vien norint apsilankyti kirpykloje ar pasidaryti manikiūrą, reikia užsirezervuoti vietą likus kone mėnesiui – tai tik parodo, kad moterys skiria laiko savo priežiūrai. Tačiau medalis turi dvi puses:
„Mes tikrai labai daug dėmesio skiriame savo išvaizdai – tai nėra blogai, bet ir ne visiškai gerai, nes tai gaunasi kaip priverstinis bandymas kažką parodyti. Viena vertus, smagu, kad reikia pasitempti, bet kartais ir nesmagu, jeigu nusprendi šiandien atsipalaiduoti, išeiti iš namų ne su kostiuminėmis, o treninginėmis kelnėmis ir tave iškart užpuola su komentarais: „Va, kaip atrodo“. Aš nenoriu visada vaikščioti vien su suknelėmis ir niekas to negali uždrausti.“
Ir savo stilių, kuriame netrūksta išskirtinumo, R. Dooling vadina savu ir jai patinkančiu – taip ji rengiasi ne dėl to, kad norėtų kažką šokiruoti ar patraukti žvilgsnius, o dėl to, kad pačiai taip norisi atrodyti. Be to, ji niekada nebijojo įdomesnių, išskirtinesnių drabužių ar kitų įvaizdžio detalių. Juk, vis tik, ne drabužis žmogų puošia, o žmogus drabužį.
„Aš manau, kad pirmiausia turi jaustis patogiai ir savo kūne, ir rūbe. Pavyzdžiui, man trumpo sijono niekas neuždėtų ir neišvarytų į gatvę, nes jausčiausi visiškai ne savo vietoje. Rūbas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti priimtinas mums.
Ir tai nereiškia, kad jeigu aš rengiuosi ryškiai, kitai moteriai, kuri nemėgsta ryškių spalvų, rekomenduočiau mesti pilkus drabužius ir apsivilkti ką nors oranžinio. Mes visi skirtingi ir nereiškia, kad apsivilkęs ryškų drabužį būsi labiau stilingas negu kitas, apsivilkęs pastelinių spalvų drabužius“, – įžvalgomis dalijosi Rasa.
Todėl ji ragina eksperimentuoti, vis pabandyti pasimatuoti drabužius, kurių anksčiau neišdrįsdavote apsivilkti, nes galvoje nuolat sukosi mintis, kad jis netiks. Moteris šypsosi – eksperimentuojant gimsta nuostabiausi rezultatai!
Tiesa, ypač didesnio dydžio moterims aktualu rasti parduotuves, kur pavyksta rasti ne tik tinkamą dydį, bet ir patinkantį modelį. Tai buvo viena iš Rasos baimių po 21-erių metų grįžtant gyventi į Lietuvą – kur reikės pirkti drabužius.
Moteris kone dvejus metus analizavo, rinko informaciją, ieškojo parduotuvių, prekiaujančių madingais drabužiais. Šios informacija ji dalijasi ir su kitomis moterimis, sukūrė lankstinuką su sąrašu parduotuvių ir galimais deriniais – tai puikiai praverčia pradedant į garderobą įnešti naujų vėjų.
„Nebūtinai drabužiai turi būti ryškūs, bet kokį įvaizdį galima pagyvinti su aksesuarais – jei neišdrįsti apsivilkti ryškesnio rūbo, gali pasirinkti ryškesnį aksesuarą, kuris visiškai pakeis įvaizdį – atrodys, kad nuo galvos iki kojų pasikeitei, bet pakeistos tik kelios detalės. Tai gali būti papuošalai, skarelės, šalikėliai ar kiti aksesuarai, kurie transformuoja įvaizdį“, – patarė R. Dooling.
O norint pokyčių, bet nežinant nuo ko pradėti, gali praversti ir stilisto konsultacija, kuris padės atrasti tinkamiausias spalvas, modelius, padės įsivažiuoti, atsistoti į vėžes pokyčių link. Rasa pabrėžia, kad svarbiausia klausyti savo vidaus ir rasti tai, kas padeda sužydėti bei įgauti dar daugiau pasitikėjimo savimi.
