Religiniai įsitikinimai neretai lemia biržos spekuliantų uždarbį.
Nuojauta kužda, kad verslas, kuris kardinaliai prieštarauja moralės ir padorumo sampratai, turėtų nešti didesnius pinigus nei tas, kurio visuomenė nesmerkia. Prekyba ginklais, alkoholiu arba cigaretėmis, mūsų supratimu, kur kas pelningesnė, nei, tarkim, jogurtais. Tyrimas, kurį specialiai leidiniui „Forbes“ atliko kompanija „UFG Wealth Management“, įrodo, kad toks įsivaizdavimas yra tik iš dalies teisingas.
Nenuodėmingi
„UFG Wealth Management“, orientuodamasi į religines vertybes, išanalizavo Amerikos fondų, kurie investuoja į vertybinius popierius, darbo rezultatus. Iš viso pasaulyje veikia 43 krikščioniškieji fondai. Kompanijos analitiko Antono Tolmačiovo žodžiais, strategija jie mažai kuo skiriasi nuo įprastų fondų. Negana to, jie neperka kompanijų, kurių veikla arba produkcija gali skatinti žmones elgtis nuodėmingai, akcijų.
Tokių fondų portfelyje jūs nerasite alkoholio, ginklų, tabako produkcijos gamintojų, pramogų industrijos kompanijų, medicinos įstaigų, kurios atlieka abortus, akcijų. Pamaldus investuotojas gali pasirinkti fondą, atitinkantį jo tikėjimą. Pavyzdžiui, amerikiečių „FaithShares Advisors“ valdo katalikiškuosius, protentastiškuosius ir liuteronų fondus.
Be to, pasaulyje egzistuoja palyginti didelė islamiškųjų fondų grupė (iš viso – 517), kuri siūlo investuoti atsižvelgiant į Koraną. Jie taiko kur kas daugiau ribojimų investicijoms nei krikščioniškieji. Religingas musulmonas negali pirkti akcijų kompanijos, kuri gamina kiaulienos produkciją, arba tradicinių finansinių institucijų, kurios skolina už procentus. Tokiems fondams sudėtinga atlikti operacijas su derivatyvais, obligacijomis arba bankų akcijomis, jei šie dirba neatsižvelgdami į šariato įstatymus.
Prižiūri dvasininkai
Investicinį procesą religiniuose fonduose dažniausiai prižiūri dvasininkai. Jie sprendžia, ką galima pirkti, ko ne. Tarkim, fonde „Šv. Marijos katalikiškosios vertybės“ („Ave Maria Catholic Values“), kurį valdo „Schwartz Investment“, be investicinės vadybos, egzistuoja Katalikų patariamoji taryba, kuri vertina investicines idėjas remdamasi Romos katalikų bažnyčios pozicija. Musulmoniškuose fonduose investicijų atranka panaši. Fondai privalo savo veiklai gauti fatvą – sprendimą, paremtą islamo teise, kurį suteikia muftijai.
Ar tikėjimas padeda užkariauti rinką? Europos krikščioniškasis kainų indeksas (Sтохх Europe Christian Price Index), kurio vertybinių popierių sąrašą yra patvirtinęs Vatikanas, nuo 2005 metų išaugo 15,9 proc., o „S&P 500“ – 11,7 proc. Kai kurių fondų rezultatai dar aukštesni. „Šv. Marijos katalikiškųjų vertybių“ akcijų vertė per tą laiką išaugo 25,8 proc. Šio fondo portfelyje daugiausia sukaupta didžiųjų tarptautinių kompanijų – „Hewlett-Packard“, „Exxon Mobil“, „Western Union“ vertybiniai popieriai.
Musulmoniškųjų fondų rezultatai atrodo dar geriau: „Dow Jones Islamo rinkos“ pasaulinis indeksas (Dow Jones Islamic Market World Index) per tą laiką išaugo 41,8 proc., o „S&P 500 Šariato“ indeksas (Shariah Index) – 33,2 proc.
Nuodėmės indeksas auga sparčiau
Tačiau paaiškėjo, kad investicijų „be nuodėmės“ efektyvumas gerokai atsilieka nuo „nuodėmingų“. Labiausiai išaugo tų kompanijų akcijų vertė, kurias religiniai fondai išbraukė iš savo portfelių. Vadinamasis nuodėmės indeksas „SINdex“ paremtas Vokietijos biržos antrinės kompanijos išvestiniu finansiniu instrumentu „Eurex“, kurio akcijų pagrindą sudaro akcijų kazino operatorių, alkoholio ir cigarečių gamintojų akcijos, nuo 2005 metų išaugo 72,2 proc.
„Tai galima elementariai paaiškinti: tokių kompanijų pajamos (tai reiškia ir akcijų vertė) ne itin priklauso nuo ekonominės padėties. Jų produkcijos arba paslaugų paklausa sunkmečiu nekrinta ir net gali augti“, – teigia A. Tolmačiovas.
Skirtas linksmam vakarėliui
Portfelis, sukomplektuotas pagal šį indeksą, gali atrodyti kaip rinkinys, skirtas linksmam vakarėliui. Į jį, tarkim, įeina alkoholio gamintojo „Diageo“, tabako — „British American Tobacco“, „Philip Morris“, korporacijos „Las Vegas Sands“, kuri valdo kazino Las Vegase, stalų, skirtų ruletei, gamintojo „Shuffle Master“ akcijos. Į šį
Indeksą neįtraukti ginklų gamintojai, tačiau tokių kompanijų kaip „Smith & Wesson“ akcijas į portfelį galima savarankiškai įtraukti.
„SINdex“ duomenimis, socialinė atsakomybė arba religinių įsitikinimų laikymasis investuojant krikščionims atsieina iki metinių 5,1 proc., o musulmonams – 3–4 proc. Ciniškame pinigų pasaulyje pagrindine sėkmės priemone laikomas pajamingumas. Matyt, todėl religinių fondų aktyvai nėra dideli. Į krikščioniškuosius fondus investuota vos 14,3 mlrd. dolerių, o į islamiškuosius – 33,7 mlrd. Kartu paėmus tai mažiau 0,5 proc. turto, kurį valdo tradiciniai JAV fondai.
FAKTAI: Šariato fondų taisyklės
• privaloma pripažintos islamo religinės tarybos priežiūra;
• ribotas veiklų, į kurias fondas investuoja, spektras;
• draudžiama mokėti palūkanas;
• bendrai priimta, kad įmonių, į kurias investuojama, pajamos iš neleistinos veiklos neviršytų 5 proc. ribos nuo bendrų įmonės pajamų;
• skolos – nuosavybės koeficientas Šariato principus atitinkančiose įmonėse yra mažesnis nei 33 proc.
Leonas Grybauskas
