Pasakysiu jums atvirai, niekaip nesuprantu prieš keletą metų atsiradusios mergvakarių ir bernvakarių mados. Patikėkite manimi, kartu su sužadėtiniu apie juos esame prisiklausę tiek, kad kartais net ausys linksta iš svetimos gėdos.
Žinoma, sakysite, kad kam čia mano nuomonė įdomi, kam aš kišuosi, kiekvienas turi savo gyvenimą, bet ar tikrai prieš vestuves reikia taip darkytis iš savęs? Gal jau užtenka tokių kvailų madų Lietuvoje?
Štai prieš keletą dienų kartu su sužadėtiniu vaikščiojome Trakuose. Vakaras gražus, prieš akis stūkso didinga Trakų pilis, romantika, šiluma, mes susikabinę už rankų... ir staiga priekyje pamatau rėkiančių panelių būrį.
Mergvakaris sukėlė šleikštulį
Viena apsirengusi su baltu mini sijonėliu, kitos likusios prisikabinusios „velnio“ uodegas. Suprastų iš karto bet kuris – nuotaka ir jos mergvakaris.
Ir štai matau, kaip būsima nuotaka prieina prie svetimo vyro, ištiesia savo koją ir jo paprašo burna numauti keliaraištį. Atsiprašau, ką? Neįsivaizduoju, kaip reaguotų mano būsimas vyras, jeigu pamatytų, kad aš taip elgiuosi per savo mergvakarį. Šlykštu ir neskoninga. Bet tai dar ne viskas.
Praeidama pasižiūriu į tos nuotakos veidą – o ką jūs galvojat, nuotaka mano buvusi kolegė Irma! Ot gražu sutikti kolegę, kai jai gatvėje svetimas vyras burna liečia koją.
Moterys, atsibuskite, kaip jūs elgiatės?
Autorius: skaitytoja Silvija