Prekybos centruose akį rėžia naujos pavasario-vasaros kolekcijos. Greitosios mados pramonė sukuria 10 proc. emisijų ir pagal šį kiekį yra antra labiausiai teršianti pramonės sritis po naftos pramonės. Tyrimai rodo, kad žmonės apsvarsto galimybę pirkti jau dėvėtus daiktus.
Rūbų ir avalynės pirkimas tampa tam tikra atsipalaidavimo arba net meditacijos forma. Ne paslaptis, kad į vietinius blusturgius ir padėvėtų rūbų krautuvėles eina mados mylėtojai, dizaineriai ir paprasti žmonės. Tačiau, kaip taip nutinka, kad geriausius perliukus visi išgraibsto, o kainos kartais neįkandamos.
„Nemėgstu daug išleisti. Man tai sportinis interesas, likęs nuo senų laikų: rasti perliukus už pigiai “, – sako stilistas L. Svirplys.
DIOR akiniai stilistui kainavo vos 1,5 eurus
Mažų miestų padėvėtų rūbų krautuvėlių lentynose laukia įvairūs daiktai, galima sakyti, kad tikri laimikiai.
Tvarios ir lėtos mados klausimais portalui tv3.lt sutiko papasakoti mados dizaineris, stilistas, kūrybos vadovas Lukas Svirplys. L. Svirplys pasakoja, kad kartais sėkmė nusišypso visai netyčia, o radiniai iš ties yra įspūdingi. Garsių prekinių ženklų aksesuarai, rūbai ir avalynė ilgai parduotuvėse neužsilieka.
„Daugiausiai išleidau turbūt už odinius ir geležimi pakaustytus batus, kurie man iki šiol yra patys mėgstamiausi. Naudoju ir sau, ir fotosesijoje, kartais net ir kolegos skolinasi.
Nemėgstu daug išleisti. Man tai sportinis interesas, likęs nuo senų laikų: rasti perliukus už pigiai. Ir turiu tokių pavyzdžių: DIOR prekės ženklo vintažiniai akiniai. Spėkit, kiek sumokėjau. Lygiai 1,5 euro. Pirkau savo gimtinėje, Joniškio mieste, prieš 3-4 metus“, – radinių istorijomis dalinasi stilistas.
Stilistas: „Apsipirkinėjimas yra kaip orientacinės varžybos“
L. Svirplio didžiąją dalį nuosavos spintos sudaro turinys iš padėvėtų rūbų parduotuvių. Jis neslepia, kad turi kuo didžiuotis, mat kai kurie radiniai tikrai verti dėmesio, tačiau jam tai yra asmeninis interesas rasti paslėptą lobį.
„Turiu tokį TOP 10 geriausių, kur tikrai didžiuojuosi, jog pavyko atrasti. Jie kokybiški ir išskirtiniai, kas mane ir labiausiai žavi, o GUCCI ar DIOR prekės ženklų vardai tik mini pliusas“, – teigia L. Svirplys.
„Mano 85 proc. visos spintos (išskyrus apatinį trikotažą) sudaro dėvėti drabužiai. Jie iš visur: užsienio labdarynų, atiduotų, išmainytų, pirkti Lietuvoje: nuo Klaipėdos, Joniškio iki Vilniaus.
Išskirti vieno ypatingo radinio negaliu, turiu tokį TOP 10 geriausių, kur tikrai didžiuojuosi, jog pavyko atrasti. Jie kokybiški ir išskirtiniai, kas mane labiausiai ir žavi, o GUCCI ar DIOR prekės ženklų vardai yra tik mini pliusas. Man apsipirkinėjimas, kaip orientacinės varžybos: bandai atrasti paslėptus objektus“, – sako jis.
Stilistas sako, kad apsipirkinėjant dėvėtų rūbų krautuvėlėse labiausiai vertina tvarumo klausimą. Anot jo, vienas malonumas rūbui suteikti antrą gyvenimą, juk juos galima ne tik paprastai dėvėti, įkomponuoti, bet ir persiūti, sukurti kažką naujo ir unikalaus.
„Galimybę kokybiškiems daiktams suteikti tolimesnį gyvenimą, būti iš naujo pamiltiems. Galimybę nepirkti pigios ir nekokybiškos greitosios mados, prisidėti prie tvarumo bei užterštumo mažinimo. Galimybę žaisti, ieškoti, bandyti atrasti ir ugdyti valią bei kūrybiškumą“, – vardija L. Svirplys.
Anksčiau buvo galima lengviau rasti lobių
Mados dizaineris sako, kad šiandienos tendencijos keičiasi. Pasak stilisto, mados mylėtojai varsto ne tik padėvėtų drabužių duris, internetinius puslapius, bet ir apsidairo butikuose. L. Svirplys priduria, kad dažnėja vintažinių rūbų supirkimas ir jų perpardavinėjimas.
„Anksčiau buvo lengviau rasti lobių. Dabar, kaip ir sakiau, atsirado ir profesionalesni drabužių rūšiuotojai ir pirkėjai, perdavinėtojai, kurie vis mažiau leidžia pasidžiaugti atradimo džiaugsmu paprastam pirkėjui“, – sako stilistas.
„Situacija įvairi, viskas priklauso nuo šalies, miesto, vietos. Galima rasti ir butikus, kurie turi jau išskirtinius dėvėtus drabužius, ten jautiesi tarsi muziejuje, galerijoje. Kainos, aišku, jau didelės.
Jei kalbėtume apie labdaros parduotuves ar sandėlius, tikrai galima visko rasti. Buvau susidaręs įspūdį, jog Lietuvoje dėvėti drabužiai buvo daug pigesnį, dabar – neišskirčiau Lietuvos.
Anksčiau buvo lengviau rasti lobių. Dabar, kaip ir sakiau, atsirado ir profesionalesni drabužių rūšiuotojai ir pirkėjai, perdavinėtojai, kurie vis mažiau leidžia pasidžiaugti atradimo džiaugsmu paprastam pirkėjui“, – pasakojo stilistas.
