Šiemet sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma, jog bus apie 1,5 laipsnio šiltesnis už normą, kuri siekia -3,2 laipsnio.
„Numatoma, kad šis sausio mėnuo bus šiltesnis už tą įprastinį, net iki kažkur 1,5 – 2 laipsnių. Tai yra bendra mėnesio tendencija, be tų atskirų svyravimų, o tokių gali būti, kol kas jų nematyti, tad jie, ko gero, labiau tikėtini antroje mėnesio pusėje”, – sakė klimatologas Donatas Valiukas.
Praėjusių metų sausiai buvo vėsesni
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2015 metų sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų buvo -5,6...-8,9 °C, pajūryje -3,9...-5,1 °C (2,5–5 ° žemesnė už 1981–2010 m. klimato normą). Žemiausia oro temperatūra pirmąjį dešimtadienį daugelyje rajonų nukrito iki -20...-24 °C, vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose – iki -17...-19 °C, kai kuriuose centriniuose ir šiauriniuose rajonuose – iki -26...-28 °C. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį pakilo iki 6–8 °C.
„2015 metų sausis nebuvo labai vėsesnis, nei būna įprastai, tik kelios dienos šaltos dienos, ar šalta savaitė, praktiškai kasmet taip būna, nereiktų labai stebėtis, neaišku tik kada ji bus”, – pridūrė klimatologas.
2016 metų sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra daugelyje rajonų buvo -5,6...-8,9 °C, pajūryje -3,9...-5,1 °C (2,5–5 ° žemesnė už 1981–2010 m. klimato normą). Žemiausia oro temperatūra pirmąjį dešimtadienį daugelyje rajonų nukrito iki -20...-24 °C, vakariniuose ir pietvakariniuose rajonuose – iki -17...-19 °C, kai kuriuose centriniuose ir šiauriniuose rajonuose – iki -26...-28 °C. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį pakilo iki 6–8 °C.
Krituliai pastaraisiais metai nenustebino
Didesnėje šalies dalyje per 2015 metų sausio mėnesį kritulių iškrito 35–50 mm (beveik norma), kai kuriuose vakariniuose rajonuose 55–92 mm (iki 130 % normos), vietomis pietiniuose ir šiauriniuose rajonuose 23–30 mm (60–70 % normos). Didžioji dalis kritulių iškrito trečiąjį dešimtadienį.
2016 metų sausio pradžioje beveik visur, išskyrus pajūrį ir pietvakarinius šalies rajonus, sniego dangos storis buvo 2–9 cm. Antrojo dešimtadienio pabaigoje sniego dangos storis daugelyje rajonų siekė 10–20 cm, pajūryje ir pietvakariniuose rajonuose 1–9 cm, Skuodo apylinkėse – 34 cm. Trečiąjį dešimtadienį, atšilus orams, sniegas sparčiai tirpo – daugelyje šalies rajonų sniego nebeliko sausio 28 d., rytiniuose šalies rajonuose – sausio 30 d.
Ekstremalūs sausio orai
Žemiausia oro temperatūra Lietuvoje buvo užfiksuota sausio 17 dieną Varėnoje 1940 metais, tuomet stingdė 40,5 laipsnių šaltis.
Aukščiausia sausio oro temperatūra buvo užfiksuota 2007 metais Lazdijuose, ten termometro stulpelis pakilo iki +12,6 laipsnių. Tai buvo dar visai neseniai.
1970 metų sausio 30 – 31 dienomis speigas sukaustė beveik visą šalį, jis buvo užregistruotas 34 stotyse, o Utenoje temperatūra nukrito iki -38,0 laipsnių. Šaltas sausis Lietuvą aplankė ir 1987 metais, jo pradžioje temperatūra nukrito iki -35,0 laipsnių.
1956 metais sausio 21 dieną Klaipėdoje vėjo greitis pasiekė 34 m/s. 1993 metais sausio 14 dieną Laukuvoje vėjo greitis siekė 35 m/s, Nidoje - 36 m/s (prie jūros).
2000 metais sausio 8 – 9 dienomis siautė uraganas Ervinas, vėjo greitis pajūryje sustiprėjo iki 32 m/s. Stiprūs vėjai ir jų keliamos bangos jūroje tąkart pridarė nemažai žalos: suniokotos kopos, apgadintas Palangos tiltas, išvartyta daug medžių, be elektros liko apie 230 tūkst. vartotojų.
1982 metų sausio 6 - 7 dienomis pūga sukėlė šalies masto nelaimę, ji apėmė daugiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos. Vėjo greitis Nidoje, Ukmergėje, Jurbarke siekė daugiau nei 20 m/s. Ukmergėje pūga tęsėsi 30 val. 30 min.;
Buvo visiškai paralyžiuotas bet koks eismas, nuplėšyti namų stogai, elektros laidai. Temperatūra krito žemai - iki 16-18 laipsnių šalčio, be to smarkiai sningant sniego danga padidėjo 30-40 cm. Ši katastrofiška pūga pareikalavo aukų - skubėdama pas gimdyvę Šilutės rajone žuvo felčerė.
