Šio gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra numatoma apie 2°C aukštesnė, už normą.
Pernai metų gegužė buvo vėsi, užfiksuotos stichinės šalnos
Vidutinė mėnesio temperatūra siekė 10,9...13,1 °C (daugelyje rajonų artima, šiaurės rytiniuose rajonuose 0,5–0,7 °C žemesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą.
Aukščiausia oro temperatūra daug kur pakilo iki 25...29 °C. Gegužės 9–14 d. naktimis daugelyje rajonų užregistruotos stichinės šalnos: žemiausia oro temperatūra nukrito iki -0,1…-6 °C, prie dirvos paviršiaus iki -1...-8°C. Vietomis šalnos stebėtos ir gegužės 17-osios rytą: ore -0,2...-1°C, prie dirvos paviršiaus -0,1...-6°C.
2016 metais mus aplankė šilta gegužė.
Vidutinė oro temperatūra buvo +13,6 - +15,5 laipsniai, daugelyje rajonų 1,5–2,4 laipsniais aukštesnė už standartinę klimato normą. Vakarinėje šalies dalyje 2,6–3,0 laipsniais aukštesnė už normą. Aukščiausia oro temperatūra trečiąjį dešimtadienį daug kur pakilo iki 30 laipsnių, Nidoje ir Dūkšte iki 26 laipsnių. Žemiausia oro temperatūra daugelyje rajonų nukrito iki 0 laipsnių, Nidoje iki +5 laipsnių.
2015 metų gegužė buvo vėsi
2015 metų gegužė buvo vėsi. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo +10 - +11,5 laipsnių (daugelyje rajonų 0,6 - 1,3° žemesnė už standartinę klimato normą, pajūryje – artima normai. Aukščiausia oro temperatūra daug kur siekė +20 - +24 laipsnius. Naktimis dažnai fiksuotos šalnos. Šį mėnesį užregistruotas 1 stichinis meteorologinis reiškinys: gegužės 4-osios naktį daugelyje vietovių buvo šalna (daug kur minus 0,1-4 °C, Varėnoje 2 cm aukštyje -6 °C). Žemiausia oro temperatūra nukrito iki -2 laipsnių, vietomis iki 1-2 laipsnių, pajūryje iki 4-5 laipsnių.
„Gegužės mėnesį pasitaiko orų kontrastų. Būna šalnų, balandį, kaip ir gegužę būna orų svyravimų. Šį mėnesį dažnai pasitaiko vėsūs rytai ir šiltos dienos“,– kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
Ekstremalūs gegužės orai
Žemiausia gegužės mėnesio oro temperatūra Lietuvoje siekė -6,8 laipsnius, ji buvo užfiksuota Varėnoje 1965 m. gegužės 5 d. bei 1995 m. gegužės 3 d. 1980 metais gegužės 22 dieną Varėnoje, temperatūra buvo nukritusi iki - 6,0 laipsnių. Didžiausia oro temperatūra, taip pat Varėnoje, buvo užfiksuota 1958 metų gegužės 28 dieną, ji siekė 32,6 ºC.
Gegužės mėnesį atsiranda ir kitų reiškinių
Įprastai gegužės mėnesį ima maišytis šiltos ir šaltos oro srovės, todėl atsiranda šiltojo sezono reiškiniai, kurie tikėtina pasibels pas mus gegužės pabaigoje.
„Gegužės mėnesį prasideda škvalai, viesulai, bet kad tai įvyktų turi būti orų kontrastai, turi praeiti šilo oro masės, nes jos maišosi su šaltu oru ir susidaro tie reiškiniai. Šią gegužę bus jų bet kokiu atveju“,– kalbėjo klimatologas.
1962 metų gegužės 28 dieną Vilniaus mieste iškrito kruša, kurios metu ledėkų skersmuo siekė 30-50 mm. Štai 1975 metų gegužės 11 dieną Tauragėje iškrito kruša, kurios metu ledėkų skersmuo siekė 70 mm, 1968 gegužės 7 dieną Kupiškyje iškrito vištos kiaušinio dydžio kruša.
1969 gegužės 15 dieną Jurbarke škvalo metu vėjo greitis viršijo 30 m/s; 1984 gegužės 26 Pakruojyje škvalo greitis siekė 35 m/s;
1981 gegužės 29 viesulas nusiaubė Širvintas. Vėjo greitis buvo ~70 m/s.
Sniegas gegužės mėnesį nėra retas
Per paskutinius 60 metų jei pasirodydavo sniego, tai jis iškrisdavo gegužės 1–8 dienomis. Tokie atvejai užfiksuoti 1962, 1965, 1977–1982, 1985, 1987, 1990, 1994, 1995, 1997, 1999, 2007, 2011, 2014 metais. Taigi, pasirodo, jog ne toks ir retas reiškinys yra sniegas gegužę.
Rekordas pasiektas 1980 metais, kai snigo gegužės 22 dieną, taip pat vėlyvi sniego pavidalo krituliai užfiksuoti ir 1990 metais gegužės 19 d.
Žinoma, tokie reiškiniai gegužės mėnesį neretai būna pakankamai lokalūs (apima vos kelias meteorologijos stotis), o iškritęs sniegas ant žemės paviršiaus greit ištirpsta.
