Mieste mirus gyvenamosios vietos nedeklaravusiam asmeniui, jį laidojusiajam nebuvo skiriama laidojimo pašalpa. Praėjusiais metais pasikeitus teisės aktams, šią tvarką Panevėžyje siekiama pakeisti, o rajone tokia galimybė jau buvo pernai.
Išmokėtų pašalpą
Laidojimo pašalpas iš valstybės biudžeto savivaldybių biudžetams dabar skiria Socialinės paramos skyrius. Tačiau nėra numatyta, kad mirus Lietuvoje nedeklaruotiems ir nė vienoje savivaldybėje į apskaitą neįtrauktiems asmenims jį laidojusiesiems būtų galima išmokėti pašalpą. Tokia galimybė atsirado pernai vasarą pakeitus šalies teisės aktus.
Naujoje Savivaldybės parengtoje tvarkoje siūloma laidojimo pašalpą tokiems asmenims skirti iš miesto biudžeto ir tik tokiu atveju, kai žmogaus faktinė gyvenamoji vieta mirties dieną buvo Panevėžio mieste arba mirusysis čia turėjo įregistruoto nekilnojamojo turto ir laidojimo pašalpos prašantis asmuo palaidojo mirusįjį. Tokia tvarka įsigaliotų pritarus miesto Savivaldybės tarybai.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė tvirtina negalinti pasakyti, kiek tokių žmonių galėtų būti per metus, nes iki šiol tokios apskaitos niekas nevedė. Vis dėlto manoma, kad tokių per metus būtų penki ar šeši, daugiausia – dešimt.
Juos laidojusiems asmenims būtų išmokama tokia pati vienkartinė laidojimo pašalpa kaip ir kitiems – 304 eurai (1 040 litų).
Z. Ragėnienė sako nežinanti, kodėl kai kurie žmonės nedeklaruoja gyvenamosios vietos. Priežasčių veikiausiai būna ne viena. Jį pateikia tokį pavyzdį. Išsituokęs žmogus gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Savivaldybės skirtame bendrabutyje. Šis asmuo nemokėjo mokesčių, kaip vėliau paaiškėjo, ten negyveno, tad buvo išregistruotas. Kur gyveno, jokios informacijos neturėta – žmogus nei dirbo, nei registravosi Darbo biržoje.
Kaip vėliau paaiškėjo, ne Panevėžyje turėjo nedidelę gyvenamojo namo dalį, tačiau ir ten kažkodėl nedeklaravo gyvenamosios vietos. Žmogus mirė, jį palaidojo artimieji, bet laidojimo pašalpos jie negalėjo gauti.
Pavaduotoja teigė nesuprantanti, kodėl gyventojai nepasirūpina savimi ir aplinkiniais. Tuo labiau kad tai ilgai neužtrunka.
„Kiti sako: niekas mūsų neperspėjo. Juk tai – savaime suprantamas dalykas: deklaruoti gyvenamąją vietą yra tas pats, kas turėti asmens dokumentus“, – palygino Z. Ragėnienė.
Rajone jau yra
Nors mirus tokiam asmeniui laidojimo pašalpos laidojusieji negaudavo, teigiama, kad nė vienas prievolės palaidoti nebandė permesti Savivaldybei. Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Indrė Dulevičiūtė sako, kad laidoti mirusiuosius, pavyzdžiui, tėvus, paprastai atsisakoma dėl kitų priežasčių – nebendravo, neišlaikė ir pan.
Tokių, kurių laidojimu pasirūpina Savivaldybė, nebūna daug: prieš keletą metų buvo aštuoni, tačiau paprastai būna penki šeši. Kiek Savivaldybei kainuoja palaidoti, labai individualu, tačiau vidurkis apie 1 400 litų.
Panevėžio rajone galimybė gauti laidojimo pašalpą mirus gyvenamosios vietos nedeklaravusiam asmeniui buvo jau pernai. Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad lėšos numatytos Socialinės atskirties mažinimo programoje – 2 896,2 euro (10 tūkst. litų). Pernai šių pinigų nepanaudota, nes neprireikė. Tiesa, neatmetama galimybė, kad artimieji tiesiog nesikreipė. A. Paškevičienė prisiminė, kad prieš keletą metų buvo toks atvejis, bet laidojusiems žmonėms dėl galiojusių teisės aktų nebuvo galima skirti pašalpos.
Dabar numatyta, kad nurodyta Socialinės atskirties mažinimo programoje suma gali būti skirta nenustatytos tapatybės asmenims laidoti bei mirusiųjų Panevėžio rajone ir neturinčiųjų nuolatinės gyvenamosios vietos laidotuvėms apmokėti. A. Paškevičienės teigimu, dėl pastarųjų nėra nustatyta konkrečios tvarkos, tačiau jei kreiptųsi laidojantieji tokį asmenį, jiems būtų sumokėta 304 eurų pašalpa.
Daiva SAVICKIENĖ
