Neseniai kalėti iki gyvos galvos nuteistas vienas aršiausių ir gerai žinomų Latvijos nusikaltėlių – Janis Daugulis (65 m.). Iki tol ne kartą už nužudymus, plėšimus, prievartavimą teistas nusikalstamo pasaulio veikėjas iki 2011 metų išvis dar turėjo būti įkalintas, tačiau jo elgesys įkalinimo įstaigoje atitiko visas lygtinio paleidimo sąlygas, tad J. Daugulis buvo išleistas laisvėn dar 2008 metais.
Sukapotas pensininkas
Į laisvę J. Daugulis išėjo visai ne tam, kad ramiai ir dorai gyventų – netrukus jis tapo samdomu pensininkų žudiku.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, su žmogžudystės užsakovu Igoriu Šepečiu J. Daugulis susipažino paleistas iš „zonos“ – kai grįždavo iš įkalinimo vietos, dažnai apsistodavo I. Šepečio name. O namo, kuriame gyveno nemažai nuomininkų, savininkas I. Šepetis stengėsi juos visus iškrapštyti, kad galėtų namą suremontuoti ir parduoti.
Beveik visi šio namo gyventojai buvo vyresnio amžiaus žmonės ir iš pradžių jų iškeldinimas didelių rūpesčių nekėlė. Kai kurie senukai buvo apgyvendinti senelių prieglaudose, kai kuriems – nupirkti pigūs butukai su daliniais patogumais. Tačiau vienas nuomininkas, 74 metų vyras, pasirodė besantis užsispyręs – niekaip nenorėjo išsikelti iš savo buto ir tvirtino norįs užbaigti gyvenimą „savo gimtajame name“.
Namo savininkas neketino laukti, kada pensininkas baigs savo gyvenimą „gimtajame name“, todėl ir sudarė su J. Dauguliu niekšišką sandėrį. Pastarasis su sėbru Vilniu Šustu buvo informuotas, jog pensininkas savo bute turi seifą su santaupomis, kurios galinčios būti visai nemažos. Tas seifas ir būsiąs atlygis už nužudymą.
Į pensininko buto duris abu žudikai pasibeldė 2008 metų gruodžio pabaigoje. Senukui atidarius duris, J. Daugulis šovė jam į galvą, o V. Šustas dar dūrė peiliu į krūtinę. Po to jiedu supjaustė lavoną gabalais, supakavo į 5 polietileninius paketus ir padedami trečiojo bendrininko – Kasparo Bekerio – išmėtė juos į Juglos kanalą.
Pinigus, kuriuos rado pensininko bute, žudikai pasiėmė ir pasidalijo. O žmogžudystės užsakovą domino tik buto dokumentai – šiuos žmogžudžiai ir atidavė jam.
„Snieguolė“ kanale
Taigi „nesukalbamas“ pensininkas dingo žiemą. Paprastai tie paslėpti nužudytųjų kūnai pavasarį vienokiu ar kitokiu būdu išlenda į paviršių – ne veltui tokius pavasarį atsirandančius pražuvėlius operatyvininkai vadina „snieguolėmis“.
Kai Baltezerio rajono gyventojai surado žmogaus kūno liekanas ir sukėlė ant kojų policiją, Latvijos kriminalistai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Policija jau buvo pradėjusi dingusio pensininko paiešką, o aptikti palaikai ir kruopštus tyrimas nuvedė kriminalistus į kalėjimą, kur už kitus nusikaltimus kaip tik sėdėjo J. Daugulis. Pamažu buvo išsiaiškintas ir areštuotas žmogžudystės užsakovas.
„Konfliktų gesintojas“
J. Daugulis bei V. Šustas dabar yra dar vienos baudžiamosios bylos kaltinamieji. Kaip išsiaiškino operatyvininkai, abu nusikaltėlius buvo pasamdęs ir kitas namo savininkas. Rygos dalyje Pardaugavoje daugiabutį turinčiam Vladislavui Perui taip pat reikėjo „išspręsti problemą“ – susidoroti su nuomininku, nenorinčiu geruoju išsikraustyti iš buto.
Taigi 2008 metų rudenį V. Peras sumokėjo J. Dauguliui bei V. Šustui 250 latų, kad jiedu užmuštų pensininką, kuris ne tik kad nepasidavė neteisėtiems namo savininko norams, bet dargi buvo pakėlęs triukšmą. Pagyvenusį žmogų „du juodai apsirengę vyrai“ (tai buvo J. Daugulis bei V. Šustas) užpuolė, sutalžė metaliniais strypais ir suspardė. Laimė, pensininkas liko gyvas.
Pyko V. Peras ir ant vienos namų savininkų bendrijos narės, kuri rašydavo skundus į įvairias instancijas, kaltindavo jį neteisėtais veiksmais ir reikalaudavo pasirašyti su butų nuomininkais sutartis. Trūkus kantrybei, V. Peras vėl kreipėsi į seną pažįstamą, „sprendžiantį įvairias problemas“. Ir vėl už 250 latų J. Daugulis sutiko „pašalinti problemą“.
2009 metų sausio 5-ąją abu su V. Šustu sulaukė grįžtančios iš darbo moters ir prie laiptinės durų ją užpuolė. V. Šustas laikė duris, kad moteris nepaspruktų, o J. Daugulis talžė ją plaktuku. Niekšai paliko moterį tik nusprendę, kad ji nebegyva. Vis dėlto nukentėjusioji atgavo sąmonę ir prisišaukė kaimynus. Laiku iškviesti medikai išgelbėjo moterį nuo mirties.
Atpildas už „paslaugas“
Šiomis dienomis nusikaltėliai sulaukė teismo nuosprendžio. J. Daugulis nuteistas kalėti iki gyvos galvos, V. Šustas – 14 metų, I. Šepetis – 13 su puse metų. Iš visų trijų konfiskuotas turtas. K. Bekeriui už pagalbą žudikams paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Įdomu, kad iš teismo salės į kalėjimą nuvežti tik J. Daugulis bei V. Šustas, kurie ir iki teismo sėdėjo už grotų.
Bylos nagrinėjimo teisme metu I. Šepetis buvo paliktas laisvėje. Išklausyti nuosprendžio į teismą jis neatvyko – pranešė, atseit papuolęs į avariją. Kada nuteistasis bus suimtas – neaišku.
Teisme nepasirodė ir K. Bekeris. Jis per savo advokatą perdavė, neva įstrigęs eismo kamštyje.
Nepriekaištingas elgesys...
Kai J. Daugulis buvo suimtas už žmogžudystes, ne vienas nusistebėjo – o ką gi jis išvis iki tol veikė laisvėje? Juk buvo nuteistas už daugybę ginkluotų apiplėšimų, pripažintas pavojingu recidyvistu ir į laisvę turėjo būti paleistas tik 2011 metų vasarį.
Paaiškėjo, kad J. Daugulis buvo paleistas taip, kaip numato Bausmių vykdymo įstatymas – atlikęs tris ketvirtadalius bausmės, nes per visą laiką bausmės atlikimo elgėsi nepriekaištingai. Nesivėlė į konfliktus nei su kaliniais, nei su pareigūnais, daug skaitė, aktyviai dalyvavo reabilitacijos programoje. Žinoma, ir nuolat rašinėjo prašymus paleisti į laisvę anksčiau laiko.
Pasak buvusio Latvijos įkalinimo vietų valdybos atstovo spaudai Karlio Seržanto, recidyvistui J. Dauguliui išeiti į laisvę anksčiau laiko nesutrukdė nei pareigūnų turima informacija apie jo planuojamus naujus apiplėšimus. Viename iš lygtinio paleidimo komisijos posėdžių pareigūnai aptarė turimą informaciją apie nuteistojo planus, tačiau galiausiai dėl „pavyzdinio elgesio“ nuspręsta paleisti jį laisvėn.
Šiuo metu teismuose nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose J. Daugulis kaltinamas įvairiais nusikaltimais.
