Plakatai, iškabinti Palangos J. Basanavičiaus gatvėje, trumpai, bet labai aiškiai informavo apie ilgojo savaitgalio kurorto pramogų paskirtį: „13-oji diena - myliu stintą, 14 d. - myliu tave, 15-oji - myliu sveikatą, 16-oji - myliu Tėvynę“.
Mylėti stintų į Palangą buvo suplūdę tiek žmonių, kad atrodė, jog patekai į atlaidus Šiluvoje...
Brangi žuvelė
Nors šviežia stinta buvo prekiaujama vos dviejose vietose, eilių prie pardavėjų nebuvo. Galbūt dėl to, kad kilogramas buvo įvertintas 18 litų. Užtat keptomis stintomis skrandį buvo galima pamaloninti kur kas daugiau „taškų“. Šešių keptų stintų porcija kainavo 10-12 litų, porcija žuvienės 6-7 litai.
Kodėl tokios brangios tos sidabru žvilgančios žuvelės pasidarė aišku, kai po trijų valandų žvejybos varžybų nugalėtojais tapo klaipėdiškių Aido Simpuko ir Daivaro Kauno komanda „Draugą reikia turėti“. Jiems vieninteliams iš penkiolikos žvejų komandų pavyko pagauti 180 gramų sveriančią plekšnytę. Kiti į varžybų rezultatų skelbimo vietą rinkosi tuščiomis rankomis. Anei vienos stintutės.
Šventė ir „ruoniai“
Į ilgojo savaitgalio renginių maratoną įsipynė Grūdinimosi ir sveikatos šventė. Ją dar penktadienį pradėjo Lietuvos sveikuolių sąjungos 20-mečiui skirta konferencija „Pasibaigė 10 metų Lietuvos sveikatos programa. Kas toliau?“.
Konferencijos metu konstatuota, kad Palanga, kurioje gimė Lietuvos sveikuolių sąjungos tikslai ir idėjos, pagrįstai gali vadintis sveikos gyvensenos sostine.
Iš visos Lietuvos suvažiavę sveikuoliai, Seimo bei valstybinių įstaigų atstovai negailėjo pagyrų Lietuvos sveikuolių sąjungai, per gyvavimo laikotarpį nuveikusiai „tikrai didelius darbus“.
Už sporto propagavimą šios sąjungos prezidentas Dainius Kepenis Kūno kultūros ir sporto departamento buvo apdovanotas Sporto garbės kryžiumi.
„Mes drąsiai galime žiūrėti vienas kitam į akis, nes padarėme viską, ką galėjome, kad ši programa būtų įgyvendinta. Ar šalyje pajuto tai? Manau, kad taip. Nerasime Lietuvoje gyventojo, kuris nežinotų, kas yra sveikuoliai. Jei paleistume vaizdo juostą, tai joje išvystume per 30 000 sveikuolių būrį, kuris į Lietuvos biudžetą kasmet įneša per 15 milijonų litų, kurių nepanaudoja savo gydymui, nes išmoko nesirgti dvigubai ilgiau, nei vidutiniškai šalyje sergama“, - sakė D. Kepenis.
Per tą laiką šalyje įkurta per 60 sveikuolių klubų, surengta daugiau kaip 100 sveikatos švenčių: grūdinimosi, sporto, sveiko maisto ir kitokių. Jose dalyvavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių sveikuolių.
„Tos šventės tapo akstinu daugeliui žmonių susirūpinti savimi ir imti pavyzdį iš laimingų ir žvalių žmonių“, - sakė D. Kepenis.
Nors buvo skelbta, kad šeštadienį D. Kepenio vadovaujamos sveikatingumo mokyklos „ruoniai“ į Baltiją lįs prie Palangos tilto, netrukus pasklido žinia, kad jie keičia maršrutą, ir į jūrą šoks ties gelbėtojų stotimi. Pakeisti dislokacijos vietą privertė ledų sangrūdos.
Įvairaus amžiaus sveikuolių kolonoje mirgėjo Prienų, Lentvario komandų lentelės. Kaip vėliau teko įsitikinti, buvo ir didžiųjų Lietuvos miestų „ruonių“.
Šventė patiko
Kalbinti atvykėliai šventės nepeikė.
„Nešalta, smagu pasižmonėti. Jei nepatinka minios centrinėje gatvėje, gali susirasti vietelių pasigrožėti nuostabia žiemos gamta“, - beveik duetu raportavo Šimaičių šeima iš Garliavos.
Ypač jie džiaugėsi, kad 8-10 metų sūnų ir dukterį pavyko nuo kompiuterių atitraukti.
Išvyka į Palangą džiaugėsi ir Čivilių šeima iš Šiaulių.
„Jei ne stintų vilionės, kažin ar čia būtume susiruošę atvažiuoti“, - prisipažino jie.
Maišelyje pokalbininkai turėjo net du kilogramus šviežių stintų.
„Vasario 16-ąją namuose mylėsime su stintomis“, - planavo šiauliškiai, laukiantys į jų namus per valstybinę šventę sugužėsiančių giminaičių ir bičiulių.
Gražina JUODYTĖ, Genovaitė PRIVEDIEN
