KPD teigimu, unikalaus istorinio pastato paėmimas valstybės nuosavybėn inicijuojamas, kadangi dabartiniai jo savininkai pastato neprižiūri. Jokių kultūros vertybės išsaugojimui reikalingų realių veiksmų nesiimta nuo pastato įsigijimo 2000 metais.
"Valstybė ilgiau nebegali taikstytis su situacija, kai svarbaus kurorto centre riogso tik kurorto simbolio - Palangos kurhauzo - medinės dalies fragmentai, kai jau galėtų stovėti miestą puošiantis kultūros paminklas", - teigia KPD direktorė Diana Varnaitė.
Palangos miesto savivaldybei priklausančioje mūrinėje pastato dalyje 2012 m. įgyvendintas pirmasis restauravimo darbų etapas, o iš privatiems asmenims priklausančios dalies vis dar likę tik pamatai. Atsižvelgiant į tai, kad Jackų šeimai priklausančiai nekilnojamosios kultūros vertybės daliai iškilo visiško sunykimo grėsmė, o privatūs savininkai nesiėmė realių veiksmų jai pašalinti, KPD kreipėsi į teismą dėl šios vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Kartu siūloma nustatyti atlyginimą už išlikusius Kurhauzo medinės dalies fragmentus pagal medžiagų vertę, kadangi dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo klausimas jau yra išspręstas.
Palangos kurhauzas - pirmasis Palangos kurorto poilsinis pastatas, XIX a. aštuntame dešimtmetyje pradėtas statyti grafo Juozo Tiškevičiaus. Tuo metu Kurhauzas kartu su jį supančiu parku buvo tapęs besikuriančio kurorto centru. Pastate rengti koncertai, šokių vakarai. 2002 m. pastatą nuniokojo gaisras. Palangos kurhauzo mūrinės dalies, priklausančios Palangos miesto savivaldybei, atstatymas išrinktas reikšmingiausiu 2012 m. kultūros įvykiu.
Planuojama, jog mūrinės Kurhauzo dalies restauravimas truks dvejus metus. Pirmojo restauracijos etapo metu atstatyta pastato išorė, šie darbai kainavo 1,8 mln. litų. Šįmet planuojama atlikti pastato vidaus pritaikymo darbus.
Restauruotame Kurhauze vyks kultūriniai Palangos miesto renginiai, meno kolektyvų pasirodymai.
