Lietuvos vyskupų aukota šv. Eucharistija ketvirtadienį Vilniaus arkikatedroje iškilmingai pradėtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio metų minėjimas.
2012-uosius Lietuvos vyskupai paskelbė Palaimintojo Jurgio Matulaičio metais. Kitąmet sukanka 85 metai nuo arkivyskupo mirties ir 25-eri nuo jo pakėlimo į altoriaus garbę.
1918 metų gruodžio 8-ąją, švenčiant Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, vyskupas J. Matulaitis įžengė į Vilniaus arkivyskupo sostą. Vilniaus arkikatedroje ganytojo pareigas arkivyskupas J. Matulaitis ėjo iki 1925-ųjų.
Palaimintojo J. Matulaičio metų pradžios proga surengtoje konferencijoje pabrėžta, kad į Vilniaus vyskupo sostą J. Matulaitis įžengė ne skambant katedros varpams, bet tarpusavyje dėl politinės įtakos aršiai varžantis lietuviams, lenkams ir gudams, kuriuos J. Matulaitis norėjo suvienyti ir ragino tautų santykiuose laikytis krikščioniškos doros dėsnių, kurie neleidžia tautoms vienoms kitų neapkęsti.
„Palaimintasis Jurgis Matulaitis mums byloja apie gerąjį Ganytoją, kuris atiduoda savo gyvybę už žmones, ir mes jaučiamės lydimi to Ganytojo, kuris atiduoda save. Palaimintasis Jurgis, kaip vyskupas, turėjo daug įvairių programų, ir visų jų vienijantis elementas buvo jo vyskupiškas šūkis “Blogį nugalėti gerumu„. Jis mums primena, kad gėris gali kilti tik iš gėrio, kad gėris negali kilti iš blogio. Ir Bažnyčia gyvena tik tiek, kiek vykdo gėrį. Šiandien prašykime Mergelės Marijos, kurios Nekaltąjį Prasidėjimą švenčiame, kad jai ir palaimintajam Jurgiui užtariant mes būtume tie žmonės, kurie visada blogį nugali gėriu“, – kalbėjo šv. Mišioms lietuvių kalba vadovavęs Šventojo Sosto nuncijus, arkivyskupas Luidžis Bonacis (Luigi Bonazzi).
Lietuvos vyskupai ragina tikinčiuosius per 2012 metus giliau pažinti Palaimintojo J. Matulaičio, Vilniaus vyskupo bei Lietuvos Apaštališkojo Vizitatoriaus asmenybę, jo nuveiktus darbus. Tikintieji raginami rengti piligrimystės žygius prie Palaimintojo kapo Marijampolėje bei vienytis į tautos bendrą maldos sąjūdį prašant Dievo malonės Palaimintajam arkivyskupui J. Matulaičiui suteikti šventojo garbę.
J. Matulaičio beatifikacijos byla pradėta Romoje 1953 m. Per 25 metus buvo gauta apie 900 atsiliepimų bei padėkų už gautąsias malones dvasiai ir kūnui, daugiausia už pagijimus iš įvairių ligų. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė J. Matulaičiui „Dievo garbingojo tarno“ titulą. Patikrinus Šventajam Sostui pateiktą informaciją apie stebuklingąsias malones, arkivyskupas J. Matulaitis 1987 m. paskelbtas palaimintuoju. Beatifikacija vyko Romoje iškilmingai švenčiant Lietuvos krikšto 600-ąsias metines.
J. Matulaitis (1871-1927) mokėsi Marijampolės mokykloje ir gimnazijoje, vasarą piemenaudavo, dėl dažnų persišaldymų susirgo kaulų džiova, kuri kamavo visą gyvenimą. 1889 m. išvyko į Lenkiją, mokėsi Kelcų ir Varšuvos kunigų seminarijose. 1898 m. įšventintas kunigu, išvyko studijuoti į Fribūrą Šveicarijoje, čia 1902 m. apgynė aukščiausio įvertinimo sulaukusią disertaciją bei įgijo teologijos daktaro laipsnį.
Profesoriaudamas Petrapilio (dabar Sankt Peterburgas) dvasinėje akademijoje J. Matulaitis apsisprendė tapti vienuoliu ir atnaujinti merdėjusią marijonų vienuoliją Lietuvoje. 1909 m. davė pirmuosius vienuolio įžadus ir netrukus tapo marijonų vienuolijos generolu. 1914-1918 m. J. Matulaitis gyveno Varšuvoje. Tuo laikotarpiu įsteigė vienuolyną Belianuose, globojo našlaičių prieglaudą, pats rinko jai aukas.
1918 m. grįžęs į Lietuvą J. Matulaitis Marijampolėje sutvarkė karo nuniokotą marijonų vienuolyną, įsteigė naują švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų kongregaciją.
Tais pačiais metais J. Matulaitis buvo konsekruotas vyskupu ir paskirtas vadovauti Vilniaus vyskupijai. Šias pareigas uoliai ėjo septynerius metus vadovaudamasis savo šūkiu „Blogį nugalėk gerumu“. Arkivyskupas garsėjo kaip rūpestingas visų tautų ganytojas, rūpinosi vargšais, gesino politines rietenas. J. Matulaitis nemažai prisidėjo prie Lietuvos santykių su Šventuoju Sostu pagerinimo, daug nuveikė steigiant bažnytinę Lietuvos provinciją ir rengiant Vatikano konkordatą su Lietuva.
J. Matulaitis mirė Kaune 1927 m. sausio 27 d., buvo palaidotas Kauno katedros kriptoje. Vėliau palaikai perkelti į Marijampolės katedros koplyčią (dabar Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčia). Vilniaus arkikatedroje, netoli centrinio altoriaus, yra arkivyskupo J. Matulaičio paminklinis biustas, arkivyskupo vardu pavadinta ir viena iš sostinės parapijų.
