Vatikane sekmadienį įvyks iškilminga ceremonija, kurioje palaimintaisiais bus paskelbti 498 Ispanijos civilinio karo „kankiniai“.
Beatifikavimo ceremonija įvyks likus vos trims dienoms iki Ispanijos parlamento posėdžio, kuriame ketinama priimti įstatymą dėl šio pilietinio karo padarinių ir aukų.
Ispanijos Katalikų Bažnyčia paneigė bet kokias sąsajas tarp šios masinės beatifikacijos ceremonijos, laikomos didžiausia Bažnyčios istorijoje, ir naujojo įstatymo, kuriuo socialistas premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero (Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras) įvykdys per rinkimus duotą pažadą.
1987 metais pradėtas beatifikacijos procesas „nėra susijęs su jokia politine dienotvarke“, teigė Ispanijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras Juanas Antonio Martinezas Camino (Chuanas Antonijus Martinesas Kaminas).
Ši iniciatyva yra pagrįsta „ne siekiu atsiteisti, bet susitaikymo vardan“, teigė jis.
Tiesa, beatifikacijos mišiose ketina dalyvauti įstatymo projekto autorius Jose Torresas Mora (Chosė Toresas Mora) ir užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas (Migelis Anchelis Moratinosas), atstovausiantis Ispanijos vyriausybei.
Mišiose, kurias Šv.Petro aikštėje aukos Šventųjų skelbimo kongregacijos vadovas kardinolas Jose Saraiva Martinsas (Žozė Saraiva Martinsas), dalyvaus beveik visi Ispanijos vyskupai ir dešimtys tūkstančių maldininkų.
Susirinkusiems kalbą pasakys popiežius Benediktas XVI.
498 kruvino pilietinio karo aukas, tarp kurių yra du vyskupai, 24 kunigai, 462 vienuoliai ir vienuolės, trys diakonai ar seminaristai ir septyni pasauliečiai, Bažnyčia pripažįsta kankiniais, todėl reikalavimas, kad jų šventumas būtų įrodytas padarytu stebuklu, nėra keliamas.
Dauguma šių kankinių žuvo 1936 metais, pačioje pilietinio karo, kuriame generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) vadovaujami nacionalistų sukilėliai kovėsi su respublikonų Liaudies fronto vyriausybe, pradžioje.
Beatifikacija yra pirmasis žingsnis kelyje į paskelbimą šventuoju.
Pasak istorikų, keli tūkstančiai vienuolių vyrų ir moterų žuvo nuo respublikonų šalininkų rankos prieš ir per karą, kuris pareikalavo pusės milijono aukų abiejose pusėse.
Nacionalistams laimėjus karą, 50 tūkst. respublikonų buvo įvykdyta mirties bausmė, o dar kelios dešimtys tūkstančių atsidūrė už grotų.
J.L.R.Zapatero, kurio senelis buvo respublikonų kapitonas, nušautas frankistų, atėjęs į valdžią 2004 metais sužadino aukų šeimų viltis, pažadėdamas parengti įstatymą, kuriame būtų pripažįstama jų patirta tragedija.
Spalio 15 dieną J.L.R.Zapatero išreiškė „nuoširdžią pagarbą“ Bažnyčios beatifikacijos iniciatyvai, tačiau paprašė, kad dėl demokratinės brandos būtų parodyta tokia pat pagarba naujajam įstatymui.
Italijoje, kur Vatikano iniciatyvos nuolat sukelia karštus debatus, keli kairiosios pakraipos dienraščiai išreiškė abejonių dėl beatifikacijos, kurioje palaimintaisiais bus paskelbti tik nacionalistų atstovai, pažymėdami, kad per pilietinį karą abi pusės įvykdė nepateisinamų nusikaltimų.
JAV internetinis dienraštis „National Catholic Reporter“ pažymėjo, jog tarp numatytų beatifikuoti palaimintųjų yra ir vienuolis Gabino Olaso Zabala (Gabinas Olasas Sabala), kuris buvo pripažintas kaltu dėl kankinimų, kai dirbo misijoje Filipinuose.
