Siekiant suteikti geriausią pagalbą pacientams, nepriklausomai nuo to, kur – didmiestyje ar atokiame rajone, jie gyvena, nuo rugsėjo įsigaliojo naujovės: pagrindiniuose 5 didžiuosiuose miestuose esančiuose klasterių centruose buvo įsteigta 20 klasterinių GMP brigadų.
Pabrėžiama, kad nauja tvarka kartu siekiama tiek užtikrinti kokybiško gydymo atitinkamo lygio gydymo įstaigoje prieinamumą, tiek nepertraukiamą GMP paslaugų teikimą rajonuose, kuriuose yra mažai brigadų.
Rizikuoja tiek pacientu, tiek mediku?
Nors nuo naujosios tvarkos įsigaliojimo praėjo vos kelios savaitės, jau pasipylė rajonų „greitukėse“ dirbančiųjų skundai dėl sistemos spragų. Jie sako, kad pacientus iš miesto atvykstančiai klasterinei brigadai turi perdavinėti plyname lauke ir net tokiose vietose, kur sustoti apskritai negalima.
„Tai yra greitkelis, kur apskritai nesaugu nei pacientui, nei darbuotojams. Vietos paciento perdavimui kaip ir numatytos, bet su niekuo nederintos, ir su kelių taisyklėmis prasilenkia. Mes ir taip dirbame rizikingą darbą, tai ar reikia dar savo noru lįsti mirčiai į dantis?
O kur dar lauko sąlygos – jau šiandien turim +17 ir tai jau nėra labai jauku būti lauke. Juo labiau kad temperatūra tik žemės, bus lietus, sniegas ir vis tiek turėsime pacientą perkelinėti. Negalime jo vežti įlukštento į kalnus drabužių, nes turime užtikrinti ir gyvybines funkcijas, monitoruoti. Sustojimas, paruošimas pacientą perkelti į kitą automobilį, vos ne aprengimas ir naujo, aparatų atjungimas – tai yra jam nesaugu, nes bet kada gali tekti vėl juos įjungti, o kaip tik bus perkėlimo momentas. Iš esmės pacientą greičiau nuvešim, nei įvyks perkėlimas. Juo labiau nematome prasmės jo perkelti, jei liko 15 minučių kelio iki universitetinės ligoninės“, – pasakojo medicinos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, dirbanti Ukmergės GMP brigadoje.
Jos manymu, įstatymo projektas greičiausiai tikrai buvo su gera mintimi, bet daugiausiai naudos iš to gaus tos įstaigos, kurios tas naujas GMP pajėgas ir turi.
„Padarė taip, kaip jiems patogiau, nes pinigus už klasterinį pacientą gauna ta brigada, kuri jį pristato, taigi, matyt, norėdami susirinkti pinigėlius ir sugalvojo tą įstatymą „sukti“ ta linkme, kad važiuoja ne padėti į regioną, o perima pacientą pakeliui“, – sakė J. Keburienė.
Pašnekovės teigimu, nauda būtų, jei, kaip ir numatyta, šios brigados padėtų rajonuose, kai vietinės išgabena ligonius į klasterio centrą: „Tas pacientų perėmimas Lietuvoje nėra reikalingas – atstumai čia nėra dideli, iš bet kurio kampelio valandos bėgyje galima pasiekti universitetinę ligoninę.“
Štai Kauno rajono GMP stoties direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė tv3.lt teigė pacientų perdavimo galimybės nematanti dėl rajono specifikos.
„Jeigu klasterinė brigada mums būna aktyvuota, tiesiog pateikiame informaciją apie paciento būklę ir abipusiai suderiname, kad pacientas nebus perduodamas. Mūsų rajonas gana išskirtinis – mes tiek klasterinius, tiek neklasterinius pacientus vežame į tas pačias Kauno ligonines, taigi pasikeitimų nelabai pajuntame. Tik tiek kad patiriame finansinį nuostolį – už pervežamus klasterinius pacientus apmokėjimo nebegausime, nes dabar keletą metų už tam tikras kategorijos buvo mokama.
O perėmimas mūsų atveju yra nelogiškas – atstumai yra per maži, nes jei iki gydymo įstaigos liko 15 minučių kelio nuo Garliavos, Vilkijos ar bet kurio kito krašto važiuojant, mums nėra prasmės perdavinėti pacientą, kas irgi užtrunka 10–15 min.“, – aiškino ji.
Leidžia nuspręsti pačiai brigadai
Vis dėlto Kauno rajono GMP vadovė patikino, kad yra žiūrima lanksčiai. „Tą Kauno apskrities klasterinės brigados visi supranta ir kur matome, kas yra negerai, tos klaidos turės būti taisomos. Gaila, kad tai yra gyvas pacientas ir tokiu būdu, sugaištat daugiau laiko, gal ne visada gaunama norimai kokybiškiausią paslaugą. Bet, manau, bet kuri brigada, kuri matytų, kad pacientui gresia kokia komplikacija ir nebūtų galima jo atjungti, nebūtų žūtbūt stojama ir perdavinėjama. Brigada turi teisę pati nuspręsti, kaip pasielgti, o sistema tiesiog dar turi įsivažiuoti“, – kalbėjo N. Gudžiūnaitė-Bybartienė.
Tai, kad pergabenimo pobūdį turėtų nuspręsti patys medikai, patvirtino ir Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė. Anot jos, sprendimus dėl konkrečiam pacientui reikalingo gydymo, atsižvelgę į jo sveikatos būklę, pagal kompetenciją, priima GMP brigados specialistai.
„Informaciją apie paciento būklę ir reikiamus tolesnius veiksmus jie privalo perduoti dispečerinei ir suderinti tolesnius paciento transportavimo veiksmus. Kaip vyksta transportavimas, t. y., ar pacientas perduodamas sutartoje vietoje, ar išvykus GMP brigadai į tą teritoriją siunčiama kita pagalbą užtikrinti galinti brigada, ar priimamas dar kitoks sprendimas – GMP pajėgas valdančios įstaigos kompetencija. Vienareikšmiškai, kiekvienu atveju svarbiausias išlieka pacientas ir jo saugumas“, – aiškino ji.
Ji pabrėžė, kad kalbant apie paciento perėmimo atvejus sutartose vietose, toks sprendimas leidžia užtikrinti nepertraukiamą GMP paslaugų teikimą rajonuose, kuriuose yra mažai GMP brigadų.
Reikia ne emocijų, o noro spręsti problemas
Kauno GMP stoties vadovas, GMP asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Mikelionis pabrėžė, kad paciento perėmimas pakeliui – tik vienas iš sprendimo būdų, kaip pacientui kuo greičiau gautų profesionalią pagalbą.
„Pacientų perėmimas ir pervežimas vyksta pakankamai seniai ir klasteriai, į kuriuos pacientai yra vežami, veikia ne pirmus metus. Šios sistemos neabejotinai seniai reikėjo, nes brigadų skaičius priklauso nuo gyventojų, o jų mažėjant, traukiasi ir brigadų skaičius, taigi pervežimų kiekis didėja.
Turbūt niekas neabejoja, kad ištikus nelaimei norėtųsi, kad draugas, pažįstamas, artimas paslaugas infarkto, insulto ir politraumos atveju kuo greičiau patektų į klasterių centrą, kur gautų aukščiausio lygio pagalbą. Klasterinės brigadų Lietuvoje yra 20, jos kurios įkurtos prie didžiausių GMP įstaigų, kurios turi dispečerines ir gali efektyviai jas valdyti“, – aiškino jis.
Medikas pabrėžė, kad pagrindinis šių brigadų tikslas – padėti pacientams kuo greičiau patekti į klasterio centrą. O būdų, kaip perimti pacientą, yra keletas.
„Siekiama, kad klasterinė brigada į įvykio vietą atvažiuotų kuo greičiau, iš ten pasiimtų pacientą ir atvežtų į klasterio centrą. Kitas būdas – važiuoja ir klasterinė brigada, ir vietinė rajono brigada, kuri, atvykusi greičiau ir įvertinusi situaciją, gali atšaukti klasterinę pagalbą. O jei reikia, pranešti, kad atvažiuotų ir paimtų iš įvykio vietos.
Dar kitas variantas – brigados susitinka pakeliui ir mūsų medikas, kuris gali padėti pervežti sunkų ligonį, perlipa į rajono brigadą, kuri važiuoja į klasterį. Mūsų brigada gi važiuoja padėti aptarnauti rajoną, nes puikiai suprantame, kad išvežus sunkų pacientą rajone liko skylė, tai važiuojame ją padengti.
Kitą kartą – tiesiai į klasterį veža pati rajono brigada, o mūsiškiai važiuoja tiesiai padėti net nesusitikdami. Ir tik dar vienas būdas yra pacientų perėmimas pakeliui. Situacijos yra įvairios, sudėtingos, kiekvienu atveju reikia stengtis pacientui padaryti kuo geriau“, – kalbėjo Kauno GMP stoties direktorius.
N. Mikelionis pabrėžė, kad perėmimą būtina suorganizuoti tinkamai. Jo teigimu, logiška, kad klasteriui veikiant nepilnas dvi savaites pasitaiko nesklandumų. Tačiau, jo manymu, vietoj to, kad kai kurie medikai reiškia nepasitenkinimą tam tikromis situacijomis, galėtų geranoriškai pasvarstyti, kaip spręsti kylančias problemas.
„Dar yra pati pradžia, organizavimo klausimai, visų pirma turi būti labai aiškios vietos, kur vyksta perėmimas. Pavyzdžiui, aptarnaujamame regione turime nustatę labai aiškius taškus, kur galime perimti pacientus ir yra žinoma, kur lauks klasterinė brigada. Be abejo, yra klausimų, kaip reikės apsikeiti daiktais, neštuvais, bet visa tai galima padaryti ir suorganizuoti. Mes turime sistemą, brigados palieka daiktus tam tikrame kambarėlyje, vėliau po kažkurio laiko apsikeičia, tereikia geranoriškumo ir noro spręsti“, – dėstė N. Mikelionis.
