Jau nebesistebime, kad kai kurie vyrai savo elgesiu ir išvaizda nori būti panašūs į moteris, o moterys į vyrus. Tarp šunų taip pat pasitaiko panašių dalykų. Kodėl taip atsitinka ir kokių padarinių galima laukti dėl pakitusios šunų seksualinės orientacijos...
Dėsningumas ar atsitiktinumas?
Viskas suprogramuota genuose – kuo taps apvaisinta kiaušialąstė, nulemia chromosomų rinkinys: esama Y chromosomos – štai patinas, nėra šios chromosomos – patelė. Taigi viską iš anksto nulemia genetinė programa, kurioje „suregistruoti“ ateities įvykiai. Ši programa tampa realybe, jeigu besivystančio organizmo išoriškai niekas nepaveikia. Deja, atsitiktinumų pasitaiko.
Sakykime, nepastebėjote šuns darbinių savybių, patingėjote su juo lankytis dresūros užsiėmimuose, ir štai rezultatas – užuot teikęs naudos, augintinis tapo nevaldomas.
Kad užkoduota programa įsitvirtintų ir jos nepaveiktų aplinkybės, gyvūnų organizme veikia homeostazė – vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas.
Sakykime, kai reikia sureaguoti į pasikeitusią aplinką, pirmiausia suklūsta šuns nervų sistema. Ji laiku perspėja apie grėsmę, apie tai, kad kaimyniniame kvartale žmonės vedžioja rujojančią kalę arba kad atėjo laikas ėsti. Akimirksniu nervinis impulsas skatina veikti. Tačiau iškilus būtinybei kontroliuoti ilgalaikį procesą, nervų sistema perleidžia vadovavimo vadžias endokrininei sistemai.
Hormonų svarba
Endokrininių liaukų sekretas (hormonai) – tai ypač aktyvios biologinės medžiagos. Liaukų išskiriamos į kraują mažomis dozėmis, jos reguliuoja medžiagų apykaitą, ląstelių augimą, organų funkcinę būklę. Būtent jos ir lemia šunų seksualinį gyvenimą.
Stiprėjanti lytinių hormonų sintezė pasireiškia 3-4-tą šuniukų gyvenimo savaitę. Tokio amžiaus būdami, jie dažnai ropščiasi vienas ant kito (patinėliai aktyviau, kalytės pasyviau), tai lemia įgimtas lytinis refleksas. Šuniukams augant, nervų sistema koreguoja ir tobulina šį seksualinį elgesį. Kai šuniukai patenka į naujus namus pernelyg anksti (5-7 savaičių), iš dalies netenka seksualinio auklėjimo, kurį patirtų likę ilgesnį laiką su savo broliais ir seserimis.
Reguliuojant šunų reprodukcijos organų veiklą ir kontroliuojant jų seksualinį elgesį, dalyvauja (tiesiogiai arba netiesiogiai) daugybė hormonų, tačiau patys veikliausi yra vyriški lytiniai hormonai androgenai ir moteriški lytiniai hormonai estrogenai.
Abi hormonų grupės labai panašios viena į kitą, todėl nekeista, jog androgenų esama ne tik sėklidėse, bet ir kiaušidėse (mažais kiekiais). Visa esmė slypi jų santykyje: kuo daugiau androgenų, tuo ryškesni patinėlio lytiniai požymiai, o patelių – atvirkščiai.
Pakitusi išvaizda ir elgsena
In ir Jang, moteriškojo ir vyriškojo prado santykis yra griežtai nustatytas, kad patinėliai ir patelės išliktų tuo, kuo gimė! Priešingu atveju išsivysto dvilytystė.
Vienas iš labiausiai paplitusių dvilytystės požymių yra patinų feminizacijos sindromas, kuomet patino organizmas įgauna moteriškų požymių. Tai įvyksta dėl estrogenų pertekliaus, sumažėjus androgenų gamybai.
Neseniai atskleista dar viena šio endokrininio susirgimo priežastis – sėklidžių augliai! Gana dažnai sėklidžių, gaminančių moteriškus lytinius hormonus, augliai aptinkami patinams kriptorchams (sėklidės nenusileidimas į kapšelį).
Vystantis moteriškiesiems antriniams lytiniams požymiams, patinas gali pradėti plikti. Beje, patinėlių plikimas netapatus su vyrų plikimu. Šunims iš pradžių pradeda plikti odos lopinėliai lytinių organų srityje ir ant išorinių lyties organų. Vėliau procesas išplinta po apatinę pilvo dalį, krūtinę, šonus ir kaklą. Didelio niežulio šiose srityse gyvūnas nejaučia, bet pažeistų odos plotelių spalva keičiasi.
Šio sutrikimo kamuojamas patinas tampa dar labiau panašus į kalytę, netgi pritupia šlapindamasis. Be to, gali padidėti jo pieno liaukos, pasirodo pieno lašiukų. Keista, tačiau kiti šunys į tokį vargšą gyvulėlį ima žvelgti kaip į kalę.
Šio fenomeno priežastį nustatė Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai. Pasirodo, prasidėjus moteriškėjimo sindromui, šunys išskiria feromoną, kuris traukia kitus patinus. Savo nevisavertį gentainį jie palaiko rujojančia kale.
Estrogenų perteklius organizme nepraeina be pėdsakų: keičiasi ne tik patinų elgesys, išvaizda, bet pažeidžiami vidaus organai. Pirmiausia nukenčia kaulų smegenys. Vystantis moteriškiesiems lytiniams požymiams, pakitus kaulų smegenims, patinas tampa vangesnis, jaučia silpnumą, netenka apetito, vemia. Jo gleivinė pabąla, gali kamuoti karštligė, net išsilieti kraujas į smegenis. Be to, gyvūną gali kamuoti kraujo sutrikimai (anemija, leukopenija, limfocitozė, kraujyje sumažėja trombocitų).
Kai pažeidžiami kaulų smegenys, medicina tampa bejėgė – savo gyvybe gyvūnas sumoka už „interseksualią“ būklę, į kurią jį įstūmė hormonai.
