„Man penkiolika ir aš treniruojuosi nuo vaikystės. Iki šiol tai darydavau namuose, todėl kartais sportuodavau, kartais ne. Bet į klubą turime ateiti reguliariai. Jei bus tokia dievo valia, aš tapsiu garsia boksininke ir savo šalyje, ir užsienyje“ - pasakoja penkiolikmetė Urooj.
Iki šiol privilegiją mokytis bokso Pakistane turėjo tik tos mergaitės, kurių šeimose yra boksininkų vyrų ar kurių giminaičiai moko šio sporto. Viena tokių mergaičių – septyniolikmetė Anam.
„Boksas yra mano kraujyje. Mano du dėdės yra tarptautiniai boksininkai, o mano tėtis – treneris. Jis mane visko išmokė“, - džiaugiasi Anam.
Būtent Anam tėtis ir nusprendė Karačyje įkurti bokso klubą mergaitėms. Dabar jame lankosi iki dvidešimties panelių, o spalį buvo surengta mergaičių bokso stovykla, kurią pirmą kartą palaimino ir Pakistano valdžia.
Nors Pakistano bokso entuziastės žino, jog joms teks susidurti su kultūriniu ir socialiniu spaudimu, nukreiptu prieš šią veiklą, jos jau mato pažangą. Per pastarąjį pusmetį Pakistane net buvo surengti keli mergaičių bokso turnyrai.
