Trečiadienio popietę Kauno lėlių teatre spektakliu „Šeimynėlė iš didžiosios girios“ (režisierius ‒ Olegas Žiugžda) startavo tradicinis tarptautinis, jau XIX, lėlių teatrų festivalis. Vakarop jis išeis į gatvę: Laisvės alėjoje, Miesto sode, prie kurio šliejasi šis teatras, įvyks vežimu smagiai atkeliavusių į šventę Kaune panevėžiečių lėlininkų vaidinimas „Skruzdėlė atsiskyrėlė“ (rež. Antanas Markuckis). Po jo ‒ festivalio dalyvių ‒ lėlių ir kaukių ‒ paradas Laisvės alėjoje.
Naujienų agentūros ELTA kalbintas prieš didįjį, po dvejų metų pertraukos Kaune vyksiantį lėlininkų renginį, festivalio organizatorius ‒ Kauno lėlių teatro direktorius Sigitas Klibavičius žvilgčiojo į apniūkusį dangų, apie pietus net krušos pabėrusį. Tačiau sakė tikįs, kad šventė pavyks.
Tradiciniai lėlių teatrų festivaliai Kaune vyksta jau nuo 1991 metų. Renginys organizuojamas drauge su tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA Lietuvos centru. Jame dalyvauja profesionalūs Lietuvos ir užsienio kolektyvai. Anksčiau festivalis vadinosi „Šypsos lėlės ir vaikai“, dabar jo pavadinimas ‒ jau kitoks. Kodėl?
Kadangi šiemetinis renginys yra Europos Komisijos kultūros programos (2007‒2013) dvimečio projekto „Skrajojantis festivalis: šeima ir vaikai šiuolaikinėje Europoje“ sudėtinė dalis, šį renginį ir pavadinome „Skrajojantis festivalis“. Šis projektas sujungė 5 šalių lėlių teatrus. Pirmuoju etapu buvo skatinamas nacionalinių kūrinių lėlių teatrų scenose gimimas. Taip atsirado mūsų spektaklis „Šeimynėlė iš didžiosios girios“. Jis apie kaukučius ‒ stebuklingas mitologines būtybes, gyvenančias miške. „Kas nutinka, kai vaikams tėvai leidžia daryti viską?“ ‒ klausia visai šeimai skirto vaidinimo kūrėjai. Parodoma, kad net ir sunkiausiu metu meilė, globa bei rūpestis lieka svarbiausiomis šeimos vertybėmis. Šis lėlių vaidinimas šiais metais buvo nominuotas Auksiniam scenos kryžiui lėlių teatro srityje.
Šiandien galim pripažinti: tokio didelio festivalio iki šiol Lietuvos lėlininkų šeima neturėjo. Dalyvauja 12 šalių, 20 profesionalių teatrų, apie 200 dalyvių. Iš Prancūzijos, Olandijos, Izraelio, Kinijos, Kroatijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Latvijos. Žinoma, ir iš Lietuvos ‒ Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio lėlių teatrai.
Jeigu pačiu festivalio pavadinimu „perorientavote“ šį renginį, tai gal ne vien vaikams jis dabar yra skirtas?
Teisingas pastebėjimas: mūsų programoje dominuoja spektakliai suaugusiems. Taip susiklostė bene pirmą kartą šiame festivalyje. Bet maždaug pusė programos ‒ mažiesiems žiūrovams. Atvirai sakant, dar gerokai iki festivalio sumanymų turėjome pačių įvairiausių, kol nepradėjome skaičiuoti, o kiek viskas kainuos. Deja, teko apkarpyti festivalio biudžetą, atsisakyti kai kurių ambicingų planų. Festivalį prisiėjo rengti viena diena trumpesnį ir trijų šalių atstovams teko atsakyti. Žinoma, gaila, kad taip įvyko, bet skolų, atrodo, vis tiek neišvengsime. Tikim, ne jos juk svarbiausia. Vis tiek stengiamas maksimaliai kuo geriau viską padaryti, ir neabejojame, kad rezultatas bus puikus.
Festivalis baigsis šeštadienį. Kokius spektaklius jis iki tol siūlys pamatyti žiūrovams?
„Skrajojančio festivalio“ repertuare tinkamų spektaklių atras visi. Bus parodyti 22 spektakliai, be to, kaip minėjau, vyks jau tradicija tapusios Lėlių ir kaukių parado eitynės Laivės alėja ir Kretingos kojūkininkų trupės programa.
Trečiadienį bus suvaidinta „Juoba“ (rež. Gintarė Radvilavičiūtė) ‒ pagal Alfredo Jarry pjesę „Karalius Ūbas“ sukurtas vaidinimas ‒ subtilaus humoro, poetiškos ironijos ir grotesko kupinas objektų teatro kūrinys, skirtas suaugusiųjų publikai. Vakare vyks „Compagnie Garin Trousseboenf“ trupės (Prancūzija) spektaklis „Žvakės šviesa ‒ 2 (rež. Patrick Conan šią trupę Savenay mieste įkūrė 1987 m.). Prancūzų atvežtas spektaklis sudarytas iš trumpų epizodų, kuriuos jungia pasakojimai apie mirtį, gyvenimą ir jų sandūroje įvykstančius svarbius reiškinius. Pirmąją festivalio dieną užbaigs „Stuffed“ Lėlių teatras (Olandija) su spektakliu „Džudi ir Pančas Afganistane“ (rež. Neville Tranter). Pasak virtuoziškai lėles atgaivinančio menininko, tai ‒ pašėlęs spektaklis apie tai, kas nutinka susidūrus naivumui su cinizmu. Spektaklis skirtas suaugusiems.
Ketvirtadienio rytą mažiesiems žiūrovams spektaklį „Liudvikas ir Tuta“ (rež. Dmitro Nujanzin) Kauno kameriniame teatre pristatys Ivano Frankovsko lėlių teatras (Ukraina). Mūsų teatro scenoje pasirodys Quanzhou marionečių teatras (Kinija) su spektakliu „Senovės menas: nauji keliai“ (rež. Wang Jingxian). Kinų lėlių teatras ‒ vienas seniausių pasaulyje, turi gilias ir turtingas tradicijas, stulbina išraiškos priemonių įvairove ir aukštu lėlininkų amato meistrystės lygiu. Kinų lėlininkai demonstruoja puikius marionečių valdymo įgūdžius: istorijų herojai šoka, kaunasi, groja instrumentais. Daugelį pasirodymų lydi gyvai atliekamos kinų folkloro dainos ir muzika.
Po pietų Kauno kameriniame teatre spektaklį „Miegančioji gražuolė“ pristatys Rygos valstybinis lėlių teatras, vakarop ‒ Lėlių teatre ‒ Rijekos teatras iš Kroatijos suvaidins visai šeimai skirtą spektaklį „Striboro miškas“.
Festivalio afišoje penktadienį įrašytas Torūnės lėlių teatro „Baj Pomorski“ (Lenkija) vardas. Spektaklį „Kregždutė“ lenkai vaidins Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Jeruzalės „Train“ lėlių teatras (Izraelis) ‒ Kauno kameriniame teatre atkurs „Guliverio keliones“.
Mūsiškėje scenoje spektaklį „Privati valda“ (rež. Vitalijus Mazūras) suvaidins Vilniaus teatras „Lėlė“, o Kauno valstybinio dramos teatro Parketinėje salėje ‒ su spektakliu „Pasmaugta ir nušautas“ (rež. Auksė Petrulienė) pasirodys Psilikono teatras.
Vėlų vakarą festivalis vėl grįš į Kauno lėlių teatro didžiąją salę, kur Kemerovo srities lėlių teatras (Rusija) parodys jaunimui ir suaugusiems žiūrovams plastišką judesio siuitą su lėlėmis „Peras Giuntas“.
Šeštadienio rytą Nitros lėlių teatras (Slovakija) ‒ Kauno valstybinio lėlių teatre pasakos pamokomą istoriją apie vaikų draugystę „Kvintetas, arba jūra pasaulio gale“, paskui Kameriniame teatre bus galima susipažinti su teatru „Malabarhotel“ iš Lenkijos (spektaklis „Balanders“). Ostravos lėlių teatras (Čekija) pas mus pristatys „Mergaitę su apelsinais“, o Duda Paivos trupė (Olandija) ‒ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ‒ premjerinį spektaklį „Išpera!“
Iš pradžių jūsiškis festivalis vykdavo kasmet, tik pastaruoju metu kažkaip tas periodiškumas buvo užstrigęs. Ar tai dėl krizės?
Iš tikrųjų buvo dvejų metų pertrauka. Krizė pakoregavo planus ir visus mūsų gerus norus. Dabar matom, protingai pasielgėm. Vis tik brangus malonumas teatrui toks renginys. Todėl mąstysim, ar ateityje irgi ne kasmetinius festivalius rengti, bet tik ‒ į trečius metus po vieną. Taip, pagaliau, ir rėmėjų sėkmingiau galima susirasti, ne per dažnai jų paramos prašant.
Sakėt, be rėmėjų tokio „Skrajojančio festivalio“ negalėtumėt surengti. Ką šįkart galite vadinti savo pagalbininkais organizuodami Kaune didžiulį tarptautinį lėlininkų forumą?
XIX Tarptautinio lėlių teatrų festivalio Kaune ‒ vienintelio tokio dydžio ir meninio lygio Lietuvoje renginio, pristatančio šiuolaikines profesionalaus lėlių teatro tendencijas, globėjas ‒ kultūros ministras. Pagrindiniai rėmėjai ‒ Europos Komisijos kultūros programa, Kauno miesto savivaldybė ir Kultūros rėmimo fondas. Parėmė mūsų festivalį ir verslininkai.
Dar norėčiau atskirai paminėti gražų būrį moksleivių iš Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos. Jie per keletą mėnesių iki festivalio pridengė savo originaliais kūriniais apleisto Laisvės alėjos namo (tai ‒ teismo sprendimu areštuotas vieno garsaus verslininko turtas) išdaužytų langų kiaurymes. Būtent tos kiaurymės „žvelgė“ tiesiai į Kauno lėlių teatro pagrindinį fasadą. Todėl ilgai sukome galvas, kaip tokio vaizdelio atsikratyti laukiant svečių iš įvairių šalių. Mokykla padėjo, tad iš visos širdies dėkojame moksleiviams ir jų mokytojams bei mokyklos direktorei Nijolei Šimienei ‒ nuoširdiems mūsų teatro bičiuliams.
Dėkojame už pokalbį.
