Vilniaus universiteto profesoriai pakartojo M.K.Sarbievijaus kelią į Kražius. Prieš kelis šimtmečius M.K. Sarbievijus skaitė paskaitas Kražių jėzuitų kolegijos studentams ir kūrė eiles, įkvėptas miestelio grožio. Taip integravo Kražius bei visą Žemaitiją į Europos intelektualinę erdvę.
Šiandien Vilniaus universiteto dėstytojai skaito paskaitas Kražių gimnazistams. Atkurtas ryšys tarp stambiausiųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės švietimo ir kultūros centrų gimnazistams padeda suvokti, kokia turtinga jų krašto istorija, ir moko branginti gimtinę. Atgaivintas mokyklinis teatras ir kasmet vykstantys M.K. Sarbievijaus skaitymai sutelkia miestelio bendruomenę.
Priartinti prie Kražių
2005 metais Vilniaus universitetas ir Kražių gimnazija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kražiškiai siekė, jog universiteto profesūra išryškintų žymiąsias asmenybes, susijusias su Kražiais ir palikusiais pėdsaką Vakarų Europos švietimo tradicijoje. Tai turėtų žadinti gimnazistų pasididžiavimą savo gimtine ir skatinti prisidėti gaivinant ir puoselėjant kultūros paveldą.
Vilniaus universiteto siekis, jog atkurtas ryšys skatintų gimnazistus rinktis filologijos studijas ir ugdyti intelektualus.
Iš pradžių Kražių gimnaziją kuravo klasikinės filologijos katedra. Universiteto mokslininkai E. Ulčinaitė, A. Bumblauskas, O. Daukšienė, M.Čiurinskas, V.Vaitkevičiūtė, M. Adomėnas, Ž. Nedzinskaitė skaitė paskaitų ciklą „Baroko kultūra ir Kražiai“.
„Gimnazistams labai patikdavo profesorės E. Ulčinaitės paskaitos, — mena viena pagrindinių šio projekto puoselėtojų lietuvių kalbos mokytoja Emilija Kvietkuvienė. — Ji prieš kelis šimtmečius vykusius švietimo ir kultūros faktus sugebėdavo pateikti labai paprastai ir gyvenimiškai. O apie Kražiuose dirbusius švietėjus papasakoti labai vaizdžiai.“
Pasak mokytojos Emilijos, akademikai skaitė paskaitas teminiais blokais po tris — keturias akademines valandas. Dažniausia patys iš Vilniaus atvairuodavo. Tačiau nesiskųsdavo, nes mėgo pabūti prie atkurtos Kražių kolegijos, užkopti ant Medžiokalnio, pasigrožėti Vytauto kalneliu.
Tuo metu gimnazijoje kasmet pradėti rengti M.K.Sarbievijaus skaitymai. Vaikai ir jaunimas pradėjo mokytis baroko šokių.
Žvilgsnis į studentų gyvenimą
Dabar su Kražių gimnazija bendradarbiauja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. Kražių gimnazistai buvo pakviesti į universitetą. Čia drauge su studentais klausėsi Mindaugo Kubiliaus paskaitos, diskutavo apie krikščionybę, lankėsi studentų atstovybėje.
Gimnazistės turėjo progos paskaityti savo sukurtus ese ir išgirsti komentarus.
„Man patiko per Mindaugo Kubiliaus paskaitą išgirstos sėkmės istorijos,“ — mena Edita Stanevičiūtė. “Jos mus įkvėpė, pamokė tikėjimo savimi,“ — antrina Erika Palubinskaitė.
Tuo tarpu Živilei Terleckytei paskaita padėjo apsispręsti. Ketinusi studijuoti filosofiją mergaitė nusprendė, jog tai ne jai.
Tačiau kalbintos gimnazistės tvirtino, jog bendradarbiavimas — labai vertingas. Įdomu, kai pamokos paįvairinamos paskaitomis, diskusijomis, kai sužinai, kaip ir kur ieškoti informacijos.
Įkvėpta meilė gimtinei
Gimnazistės pasakoja, jog šiandien, po penkerių metų bendradarbiavimo su universitetu, miestelyje nerasi jauno žmogaus, kuris nesididžiuotų Kražiais. Tai skatina domėtis gimtine, užrašyti senų žmonių pasakojimus.
Erika Palubinskaitė aplankė būrį miestelio senolių, užrašė jų pasakojimus ir parengė darbą respublikiniam jaunųjų filologų konkursui „Žemaitijos kaimo žmogaus vertybės senolių pasakojimuose.“
„Įdomiausia, kad seni žmonės nesmerkia jaunimo, išvažiuojančio į užsienį, — sako Erika. — Vienas senolis pajuokavo: “Jeigu visi užsienyje gyvenantys lietuviai šiandien grįžtų, visiems nė po riešutą neužtektų.“
Edita Stanevičiūtė taip pat kalbino senus žmones. Vartė vienos mirusios močiutės užrašus. Gimnazistė parengė darbą „Ar humoras padeda lietuviui išgyventi?“ Darbe padarė išvadą, jog senoliai juokaudavo iš širdies, taip praskaidrindavo savo kasdienybę.
Šiemet jau studijuojančios Simona Šeštauskaitė ir Raimonda Martinkutė pernai rašė darbą, kuriame lygino mokslo galimybes ir perspektyvas Lietuvoje ir užsienyje. Nors kai kuriose Europos šalyse lietuvaičiai nemokamai gali siekti aukštojo mokslo, o studijas baigę turtingose šalyse įsidarbinti, mergaitės priėjo išvados, jog vistiek geriau studijuoti Lietuvoje, nes čia mūsų šaknys, čia turime nepakeičiamą galimybę kalbėti ir mokytis savo kalba.
Pačios gimnazistės taip pat pasirinko farmacijos ir ekonomikos studijas Lietuvoje.
Teatras mobilizuoja Kražius ir Lietuvą
Bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu kražiškius paskatino atkurti ir XVII–XVIII amžiuje gyvavusią mokyklinio teatro tradiciją. Tuomet mokslo metai būdavo pradedami ir užbaigiami nauju moksleivių teatro spektakliu. Prieš spektaklį per miestelį žygiuodavo eisena. Grodavo pučiamųjų orkestras.
Vilniaus universiteto studentai, Kražių ir kitų šalies mokyklų gimnazistai, atostogaujantys Kražiuose, kasmet renkasi į vasaros teatro stovyklą. Stovyklautojai pastato spektaklį, kurį parodo Kražių festivalyje.
Teatro stovykla rūpinasi mokytoja Emilija Kvietkuvienė ir režiserius Andrius Pulkauninkas. Tai vienintelį kartą parodoma premjera. „Gyvieji baroko paveikslai“, “Passio hominis“, “Brunonas ir tūkstantmetis“ — tokie istorinės tematikos spektakliai buvo sukurti ir parodyti Kražių miestelio bendruomenei bei svečiams.
Premjeros finansavimui kražiškiai gaudavo lėšų, pateikę projektus. Sukurdavo profesionalias dekoracijas.
„Deja pernai tokio pobūdžio projektai nebuvo finansuojami, — pasakoja mokytoja Emilija Kvietkuvienė. — Spektaklio kūrėjai tenkinosi arbata ir “gaidelio“ sausainiais. Neturėjome iš ko maitinti ir apgyvendinti studentų.
Pirmąsyk spektaklį statė vien gimnazistai. Scenarijų taip pat rašėme patys. Savo kūrinį pavadinome „Laiškai iš Kražių“.
Siužetas — gana primityvus. Kražiškis jaunuolis rašo laiškus. Juose elementarios kaimo naujienos. Kas parduoda namus. Kas geria. Kas užsiima kitais darbais. Efektas buvo maksimalus. Kražiškiams labai patiko, nes jie viską suprato. Tai buvo spektaklis apie juos.„
„Vaidindama teatre įdomiau praleidžiu vasarą, — džiaugiasi gimnazistė Živilė Peleckytė. — Susipažinau su Vilniaus, Šiaulių, Kelmės gimnazistais. Šiaip jau kaimo vaikams liktų tik daržų ravėjimas.“
„Vaidinti Kražių vasaros teatre patinka ir kitų mokyklų gimnazistams, — sako Ieva Butkutė. — Ankstesniais metais vaidino viena mergaitė iš Kauno. Kitais metais dėl lėšų trūkumo kauniečių vaidinti nepakvietė. Ta mergaitė vistiek atvažiavo. Apsigyveno mano šeimoje, kad galėtų vaidinti.“
