„Jeigu į Palangą atvažiuotų milijonas žmonių, nė kojos nebūtų kur pastatyti. Turbūt tiek į Palangą žmonių atvažiuoja, skaičiuojant per visus metus. Palangoje vienu metu gali apsistoti apie 15 tūkst. žmonių, turint omenyje apgyvendinimą. Tokie oficialūs skaičiai. Dabar jau būtų sudėtinga rasti vietų viešbučiuose, taip pat ir privačiame sektoriuje. Likusios vietos – jau ir brangesnės, ir ne tokios patrauklios, toliau nuo centro, toliau nuo jūros“.
E. Smilingienė sutinka, kad kritęs rublio kursas ir nesaugumo nuotaikos atbaidė turistus iš Rusijos. Tačiau, pasak pašnekovės, negalima tvirtinti, kad Palanga orientuosi ar orientavosi tik į turistus iš Rytų:
„Rusų turistai sudarydavo apie 20 procentų poilsiautojų. Jie atvažiuodavo ne savaitgaliui, o gyvendavo po dvi ar tris savaites, net visą vasarą. Tuo jie ir buvo patrauklūs vietos verslininkams. Beje, rusų turistų neatbaidydavo ir brangesnės nakvynės vietos. O štai turistų iš Baltarusijos pagausėjo. Prieš sezoną pajutome didelį Baltarusijos kelionių agentūrų susidomėjimą mūsų kurortu. Baltarusiai į Palangą važiuoja ir pavieniui, ir autobusais. Sulaukiam nemažai poilsiautojų iš Latvijos, Lenkijos, nemažai atvyksta ir iš Skandinavijos. Palanga yra universalus kurortas. Tai ne vien visų pamėgta Basanavičiaus gatvė. Poilsiautojų laukia atsinaujinęs Botanikos parkas, po rekonstrukcijos atidarytas Gintaro muziejus. Jau tradicija tapo, kad parke galima sutikti istorinių personažų, taip pat ir grafus Tiškevičius. Tai sukuria labai patrauklią aplinką. Birželio mėnesį Jūratės gatvėje pradžioje pradėjo veikti muzikinis fontanas, sutraukiantis minias poilsiautojų“,- pasakojo E. Smilingienė.
