Aplinkos apsaugos politika – viena svarbiausių ES sričių, bendri aplinkos apsaugos standartai galioja visoms šalims narėms. Lietuva irgi priėmė įsipareigojimą derinti ir bendradarbiauti su ES kuriant bei vykdant aplinkos apsaugos politiką. Klimato kaitos ženklai vis dažniau pastebimi šalyje – tai liudija kasmet ankščiau ateinantis pavasaris, augmenija pradeda žaliuoti ir paukščiai grįžta, kai turėtume klampoti po pusnis. Žiemos vis šiltesnės – lietaus sulaukiame dažniau nei sniego.
Lietuvos pajūrio regionas siekdamas kovoti su klimato kaita nuolat stebi aplinkos būklę, vykdo tyrimus, kovoja su tarša, skatina gyventojus dažniau naudotis dviračiais.
Aplinkos stebėsena ir tyrimai
Klaipėdos regiono atliekų centras atlieka rekultivuoto sąvartyno aplinkos gruntinio vandens tyrimus. Neringoje vykdomas aplinkos monitoringas – požeminio vandens, paviršinių nuotekų, iš valymo įrengimų išleidžiamų nuotekų. Kasmet vykdoma šachtinių šulinių ir artezinių gręžinių, kurių vandenį gyventojai vartoja maistui, stebėsena.
„Kasmet vykdoma paplūdimių ir jų maudyklų stebėsena. 2013 metais atlikti 32 mikrobiologiniai, 32 fizikiniai ir 10 cheminių tyrimų savivaldybės paplūdimių maudyklose. Visi tyrimai atitiko normai. Prieš vasaros sezoną ištirtas visų savivaldybės paplūdimių dirvožemis dėl helmintų ir salmonelių. Tyrimai atitiko normai“, – tyrimų duomenimis pasidalino Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.
Nuotekos išvalomos iki kokybinių reikalavimų
Siekiant švelninti įtaką klimato kaitą prieš kelis metus Nidoje, Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje pradėti eksploatuoti nauji nuotekų valymo įrenginiai. Iš gyvenviečių atitekančios nuotekos išvalomos iki Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos normatyviniuose dokumentuose nurodytų kokybinių rodiklių.
ES skatina gyventojus rinktis tokius viešbučius ir vietas atostogoms, kurios siekia aplinkosaugos tikslų. Lietuvoje Nidos paplūdimys nuo 2002 metų, o Juodkrantės – nuo 2002 metų iki dabar turi mėlynąją vėliava.
Mėlynoji vėliava suteikiama savivaldybių paplūdimiams ir prieplaukoms, kai jos atitinka aplinkosauginio švietimo fondo nustatytus reikalavimus. Mėlynoji vėliava turi būti nuleidžiama, jei aptinkama trūkumų. Pakelti ją leidžiama tik tada, kai visi trūkumai pašalinami.
Alternatyvaus susisiekimo paieškos
Automobiliai išskiria 12 proc. viso ES išmetamo CO2 kiekio, todėl pajūrio gyventojai ir svečiai skatinami naudotis dviračiais. Dviračių takai prižiūrimi, kasmet remontuojami. 2013 metais baigus regioninę galimybių studiją „Vakarų krantas“ paaiškėjo, kad Neringa patenka tarp Klaipėdos regiono savivaldybių, kuriose dviračių takų sistema yra išvystyta geriausiai.
Taip pat Neringos savivaldybė skatina vandens maršrutų vystymą – yra parengta dokumentacija Nidos tarptautinio keleivinio uosto modernizacijai, Juodkrantės vidaus vandenų keleivinių laivų ir turistinių jachtų uosto statyboms. Neringos savivaldybė ruošia krantines greitaeigio kelto Klaipėda-Nida-Klaipėda priėmimui. Daug pastangų įdėta atnaujinant vandens maršrutą Nida-Kaunas.
Klimato kaita – visuotinė problema, todėl ne tik Lietuvos savivaldybės, bet ir gyventojai gali padėti gerinti padėtį. Pakeitę savo įpročius, stengdamiesi taupyti energijos išteklius, mažinti vartojimą galime prisidėti mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
