Kaip rašoma penktadienį išplatintame pranešime, kadangi šiame regione žemės nėra derlingos, didžioji dalis paraiškas pateikusių žemdirbių siekė paramos pagal priemonę "Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais". Pagal ją gautos net 1037 paraiškos. Dėl bendro administravimo paramą pagal šią priemonę ūkininkai gauna kartu su tiesioginėmis išmokomis už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Seminare informuota, kad Klaipėdos rajono pareiškėjams jau išmokėta 7,5 mln. litų tiesioginių išmokų. Iš viso jiems bus skirta beveik 10 mln. litų.
Pasibaigus 2004-2006 metų programavimo laikotarpiui, prasidės kitas, truksiantis net septynerius metus. Nuo šių metų parama kaimo plėtrai bus skirstoma pagal naujus principus - liks tik vienas fondas, vienas reglamentas, viena programa, viena valdymo ir administravimo sistema. Parama kaimo plėtrai bus teikiama pagal Lietuvos 2007-2013 metų kaimo plėtros programą, kuri apjungs anksčiau buvusius du programavimo dokumentus. Seminare dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kaimo plėtros programų koordinavimo skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjas Mindaugas Palionis informavo į seminarą susirinkusius rajono gyventojus, kokie reikalavimai bus keliami norintiesiems teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti 2007-2013 metų laikotarpiu, pristatė pasikeitimus populiariausiose praėjusio programavimo laikotarpio priemonėse, kuriose ir vėl bus galima dalyvauti.
ES paramos aktualijos Žemės ūkio ministerijos rengiamuose seminaruose visuomet sulaukia didelio susidomėjimo, tačiau žemdirbiams ir kaimo gyventojams ne mažiau rūpi ir valstybės biudžeto galimybės. Seminare žemės ūkio ministrė apžvelgė iki ir po 2007 m. gegužės 1 d. numatomas taikyti valstybės pagalbos priemones. "Suradome būdą, kaip prarandamas paramos rūšis kompensuoti kitos formos parama", - pabrėždama augančių tiesioginių išmokų svarbą sakė prof. K.Prunskienė, kuriai didžiulėmis pastangomis pavyko iš valstybės biudžeto prie anksčiau išsiderėtų 331 mln. litų papildomai gauti dar 80 mln. litų. Atsižvelgiant į žemės ūkiui sausros padarytą žalą, jie bus skirti padidinti 2007 metų tiesioginėms išmokoms už remiamus pasėlius ir kvotinį pieną
Ministrė mano, kad svarbiau padidinti tiesiogines išmokas, o ne išmokėti vienkartines kompensacijas už sausros padarytus nuostolius. Šią savaitę vykusiame Vyriausybės pasitarime pritarta, kad daliniam nuostolių kompensavimui būtų skirta 130 mln. litų. Iš šios sumos 71 mln. Lt sudaro Žemės ūkio ministerijai skirti asignavimai, juos perskirstant tarp programų, o 59 mln. Lt būtų skiriama iš Privatizavimo fondo. Dėl šios kompensacijų dalies – 59 mln. Lt – Vyriausybės teikiamam projektui kovo mėnesį dar turi pritarti Seimas. Žemės ūkio ministrė įsitikinusi, kad šios problemos svarbą supras visų Seimo frakcijų nariai. O kompensacijos bus išmokėtos gavus Europos Komisijos patvirtinimą, kurio laukiama vasario mėnesio pabaigoje.
Nė vienas seminaras žemdirbiams neapsieina ir be žemės nuosavybės klausimų. Nors pernai Klaipėdos rajone nuosavybės atkūrimo darbai vyko labai sparčiai, kol kas nuosavybės teisės į žemę atkurtos dar tik 91 proc. O štai, pavyzdžiui, Kretingos, Skuodo rajonuose šie darbai iš esmės baigti. Klaipėdos rajone yra 395 fiziniai ir 9 juridiniai asmenys, norintys pirkti 7 tūkst. ha žemės.
Seminare Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis pristatė ministerijos poziciją dėl žemės pardavimo. "Negalime laukti, kol nuosavybės teisės į žemę bus atkurtos Vilniaus apskrityje ir tik tada visose kitose apskrityse bus galima pradėti pardavinėti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žmonės, ypač jaunieji ūkininkai, nori pirkti žemę ir nekantriai laukia galimybės nusipirkti jiems suprojektuotus žemės ūkio paskirties sklypus. Ši situacija labai nenaudinga ir norintiems įgyvendinti investicinius projektus, ir ekologiškai ūkininkaujantiems, ir rengiantiems žemės konsolidacijos projektus", - kalbėjo pareigūnas. ŽŪM sekretorius gargždiečiams atsakė ir į klausimus apie melioraciją, paaiškino problemas, su kuriomis susiduria ministerija, rengdama įstatymines nuostatas, leidžiančias miško parkams priskirtus miškus grąžinti natūra buvusiems savininkams.
REKLAMA
