Nijolė Mitkevičienė
Neseniai per Raseinių kraštą nuvilnijo skaudi istorija su laiminga pabaiga: žvejys išgelbėjo savižudę! Tik kažin, ar šis poelgis sulauks įvertinimo Danguje, nes žvejys negaišuodamas suskubo pasirūpinti, kad apie jo žygdarbį būtų ištrimituota laikraštyje, o paskui ėmė minti savivaldybės slenkstį... dėl apdovanojimo.
Brido vis gilyn
Ši istorija prasidėjo spalio pradžioje. Į vietos laikraščio redakciją atkurnėjęs garbaus amžiaus pilietis porino, kad, žvejodamas Raseinių mieste esančiame tvenkinyje, pamatė į vandenį brendančią apsirengusią moterį.
Iš pradžių jis pagalvojo, kad moteris brenda pasisemti vandens. Tačiau ji brido vis gilyn, o kai vanduo siekė pažastis, ji loštelėjo ant nugaros ir paniro. Žvejys suprato, kad tai – savižudė, ir puolė jos gelbėti. Kai priplaukė, moteris nebuvo visiškai panirusi, o tik burbuliavo. Nieko nelaukęs gelbėtojas čiupo ją už striukės, į vieną nelaimėlės ranką įbruko virvę, kita ranka liepė laikytis valties krašto ir nusiyrė į krantą. Iš pradžių savižude pasirūpino ant tvenkinio kranto gyvenanti moteris, kuri vėliau stengėsi, kad nuo gyvenimo pavargusiai ar su savo bėdomis nebesugebančiai susidoroti moteriškei būtų suteikta pagalba.
Į Dangų dar nepriima
Nė žodžio neištarusi ir, atrodo, nelabai susigaudanti laike bei erdvėje, moteriškė pateko pas „Carito“ moterėles („Caritas“ – tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. „Caritas“ savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą – red. past.), o iš ten – pas medikus ir namiškių globon.
Paaiškėjo, kad ši moteris jau ne pirmą kartą bandė pasitraukti iš gyvenimo. Tačiau, pasak „Carito“ vadovės Vilmos Beržanskienės, ji vis sulaukdavo Visagalio globos, nes savižudybė būtų mirtina nuodėmė. Kažkaip, tarsi netyčia, atsiranda žmonės, kurie nuo tos nuodėmės ją sergsti. O ir pati nelaimėlė sakė, kad ją išgelbėjo tai, jog ji į gelmę nešėsi Švč. Mergelės Marijos ir šv. Teresėlės paveikslėlius, kurių, beje, nepaleido ir krante.
Džiaugiasi likusi gyva
Vietos spaudai aprašius gelbėtojo nuopelnus, netrukus žvejys atvyko į Raseinių rajono savivaldybę. Žvejys neigia, kad trokšta apdovanojimo, girdi, jam žmonės sako: tau už tavo žygdarbį kai kas priklauso. Tas „kažkas“ galėtų būti ir valstybinis apdovanojimas! Kaip įrodymą jis atsineša laikraštį su straipsniu (kurį parašyti pats paprašė).
„Carito“ vadovė Vilma, išgirdusi apie gelbėtojo norus gauti apdovanojimą ir jo apsilankymą redakcijoje, sakė, kad ją tai labai liūdina: „Tokie norai – nei pagal Dievą, nei pagal žmogišką prigimtį. Jis turėtų dėkoti Dievui, kad Jis jam suteikė galimybę padaryti šitokį kilnų darbą. Deja, jis tą galimybę paniekino ir savo elgesiu viską sugadino. Aš suprasčiau, jei tokiam apdovanojimui norėtų pristatyti išgelbėtos moters namiškiai. Deja, kaip žinau, šeimą įskaudino toks pagyrūno poelgis. Kita vertus, jei jau gelbėji žmogų, tai gelbėk jį iki galo. Neužtenka savižudį išnešti iš vandens iki kranto ar nupjovus virvę palikti. Juk niekas, net specialistai, tuo metu negali pasakyti, kodėl žmogus pakelia prieš save ranką. Tai paaiškėja vėliau. Išgelbėtam žmogui būtina padėti taip, kad jo nebeaplankytų nuodėmingos mintys.“ V.Beržinskienė džiaugiasi, kad be laiko anapus nepatekusi moteris šiandien į gyvenimą žiūri visai kitomis spalvomis ir džiaugiasi likusi gyva.
Vietoj moralo
Biblija mus moko: „Venkite daryti savo teisumo darbus žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, antraip negausite užmokesčio iš savo Tėvo danguje. Todėl, dalydamas išmaldą, netrimituok sinagogose ir gatvėse, kaip daro veidmainiai, kad būtų žmonių giriami. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu daliji išmaldą, tenežino tavo kairė, ką daro dešinė, kad tavo išmalda liktų slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.“
O Evangelijos pagal Matą 6 skyriuje sakoma: „Kai meldžiatės, nebūkite tokie, kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis stovėdami sinagogose ir aikštėse, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. Melsdamiesi nedaugžodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia.“
