Kartais, pasikliaudami trumpomis melo kojomis, policijai įkliuvę įtariamieji suriečia neįtikėčiausias istorijas, kad tik pavyktų išsisukti nenubaustiems. Pasitaiko, kad tokiomis istorijomis pareigūnai netgi patiki.
Istorijos kurią surezgė panevėžietis Artūras, kol kas niekas nepranoko.
Kelių patruliai bandė sustabdyti dideliu greičiu lekiantį automobilį „Audi”. Kadangi šis nė nestabtelėjęs nuvažiavo tolyn, puolė jį vytis. Gaudynės vyko gana ilgai, miškingoje vietovėje policininkai bėglius trumpam pametė iš akių. Kai iš už posūkio išnirę pamatė kelkraštyje paliktą „Audi”, pamanė, kad nedrausmingas vairuotojas greičiausiai buvo girtas ir dabar sprunka pėsčiomis.
Prisiartinę prie mašinos ir patikrinę jos numerius pareigūnai išsiaiškino, kad ji prieš keletą dienų pavogta. Apžiūrinėdami „audinę”, policininkai išgirdo keistą krebždesį jos bagažinėje, o ją atidarę išvydo susirietusį ir išsigandusį devyniolikmetį Artūrą. Iš bagažinės išlipęs panevėžietis puolė policininkams dėkoti, kad jį išlaisvino, mat jis esą prieš gerą valandą buvęs pagrobtas gatvėje ir iki šiol vežiotas bagažinėje.
Artūro istorija pasirodė įtikėtina, juolab kad jo galva buvo praskelta. Esą taip su juo sąskaitas galėję suvedinėti buvę draugai, kuriems jis esą skolingas 50 litų. Girdi, vakarojęs viename Panevėžio bare ir jau vakarop, einant namo, jį pagrobę du panašaus amžiaus kaukėti vyriškiai.
Kai policija patikrino jo istoriją, paaiškėjo, jog bare jis vakarojo ne vienas, o su dviem draugais. Štai tada ir paaiškėjo, jog Artūro niekas negrobė, o į bagažinę jis įsirangė savo noru.
Automobilį pavogę sėbrai bėgdami nuo policijos nutarė, kad protingiau bus išsiskirstyti ir pasislėptus miške palaukti, kol galės ramiai parsigauti į namus. Tačiau Artūras nebuvo toks greitas kaip jo draugai – jis, streso apimtas, niekaip negalėjo atidaryti mašinos durelių. Kai pagaliau jas atvėrė, priekinėse sėdynėse sėdėjusių draugų jau ir pėdsakai buvo atšalę, o iš už posūkio išniro policijos mašina. Ilgai nemąstęs devyniolikmetis įšoko į bagažinę ir apsimetė buvęs pagrobtas…
„Baimės apimti įkliuvę nusikaltėliai teisinasi ir ginasi kaip įmanydami. Net kai melas yra akivaizdus, jie nenustoja kurti istorijų”, – sako teisėsaugininkai. Bet melo kojos trumpos, o pareigūnai per ilgus praktikos metus yra gerai išmokę atpažinti melagius.
Giedrė Poteliūnaitė
