Jupiteris praeito šimtmečio viduryje buvo pasigrobęs pro šalį skriejančią kometą, tačiau po dvylikos metų paleido šį laikiną palydovą - tai šį pirmadienį galutinai patvirtino astronomai.
Netoli Vokietijos sostinės esančiame Potsdamo mieste vykstančiame Europos planetologijos kongrese pristatyti duomenys rodo, jog didžiausia Saulės sistemos planeta 1946-1961 metais turėjo laikiną palydovą.
Pasak mokslininkų, Jupiteris buvo pritraukęs kometą 147P/Kushida-Muramatsu, kurią 1993 metais atrado japonų astronomai Yoshio Kushida ir Osamu Muramatsu.
Astronomų pranešime nurodoma, jog kol kas žinomi tik penki atvejai, kai planetos buvo pasigrobusios kometas.
Kometos yra vienišos Saulės sistemos klajūnės, kurios ištįsusiomis orbitomis aplink mūsų centrinį šviesulį apskrieja tik per kelis dešimtmečius ar šimtmečius. Tačiau šie paslaptingi iš ledo ir dulkių sudaryti dangaus kūnai retkarčiais gali priartėti prie planetos ir pradėti aplink ją suktis, pritrauktos gravitacijos lauko.
Kai kada tokia pritraukta kometa suyra ir nukrenta ant planetos. Taip nutiko 1994 metais, kai į Jupiterį rėžėsi suskilusi Shoemakerio-Levy kometa.
Daugelis iki šiol stebėtų kometų, kurias paveikė planetų trauka, praskriedavo pro šalį ir ištrūkdavo, neapskriejusios viso rato. Tačiau Kushidos-Muramatsu kometa du kartus apskriejo netaisyklinga orbita aplink Jupiterį, kol galiausiai ištrūko iš gravitacijos spąstų, rodo astronominiai apskaičiavimai, kuriems vadovavo Tokijo meteoritų tyrimo tinklo mokslininkas Katsuhito Ohtsuka.
„Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad susidūrimų su Jupiteriu ir laikinų palydovų pagrobimo atvejų tikriausiai pasitaiko daug dažniau nei iki šiol manėme“, - sakė Potsdame tyrimo duomenis pristatęs Davidas Asheris iš Šiaurės Airijos Armos observatorijos.
Ši studija gali padėti įvertinti kometos susidūrimo su Žeme tikimybę, kurio pasekmės būtų katastrofinės. Manoma, kad susidūrimas su asteroidu arba kometa prieš 65 mln. metų nulėmė ilgo dinozaurų viešpatavimo pabaigą.
Jupiteris dažnai vadinamas Saulės sistemos vartininku, nes ši planeta atremia daugelio Žemei galinčių sukelti pavojų kometų smūgius. Tačiau ši planeta milžinė taip pat gali iškreipti pro šalį skriejančių kometų orbitas. Ištyrę tokius reiškinius, astronomais galės tiksliau apskaičiuoti klaidžiojančių dangaus kūnų susidūrimo su Žeme tikimybę.
Kushidos-Muramatsu kometa „prognozuojamoje ateityje“ tikriausiai išvengs Shoemakerio-Levy kometos likimo, sakė vienas iš pastarojo dangaus kūno atradėjų kanadietis astronomas Davidas Levy.