Dveji metai ir trys mėnesiai. Tiek laiko prireikė teisėsaugininkams, kad būtų paskelbtas nuosprendis marijampoliečio Žydrūno Buzo (37 m.) pagrobėjams, reikalavusiems didžiulės išpirkos. Tiesa, tik dviem – kiti pagrobėjai liko nenustatyti.
Prisipažino tik vienas
Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, baigęs nagrinėti rezonansinę Ž. Buzo pagrobimo istoriją, paskelbė nuosprendį.
Nustatyta, kad 2008-ųjų kovo 16-ąją marijampolietį pagrobė ir 3 savaites laikė grupė nusikaltėlių, tačiau įkliuvo tik kauniečiai Artūras Račkelis (39 m.) ir Deividas Snapkauskas (27 m.). Pastarasis prisipažino, davė nuoseklius parodymus. Tuo užsitraukė A. Račkelio, iki šiol tvirtinančio, jog yra tik šmeižiamas ir apkalbamas, rūstybę, bet sulaukė palankesnio teismo sprendimo. D. Snapkauskui paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios pusę jis jau atlikęs, nes nuosprendžio laukė jau įkalintas.
A. Račkelis, kaip nustatė teismas, buvo nusikaltimo iniciatorius ir organizatorius. Jo suburta grupė nusikaltėlių užpuolė ir pagrobė Ž. Buzą, reikalavo jo turto, sukčiavo. Nors su nušautu kadaise garsiu Kauno nusikalstamo pasaulio atstovu Remigijumi Daškevičiumi siejamas A. Račkelis kaltę neigia, teismas pareiškė turįs pakankamai šio teisiamojo kaltės įrodymų ir nuteisė 7 metams ir 6 mėnesiams (porą metų – jau atlikęs).
Kartu su šiais dviem Ž. Buzo pagrobėjais buvo teisiami juos supažindinę ir kartais patalkinę du bendrininkai kauniečiai: Renaldui Laimui (30 m.) paskirtas 3 metų laisvės atėmimas, bet bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, o Dainius Lukošenkinas (29 m.) nubaustas 90 parų areštu, tačiau šią bausmę jau atlikęs, nes po įvykio buvo suimtas (tiesa, jis liko už grotų dėl kitų savo nusikaltimų).
Pastarieji kaltę taip pat kategoriškai neigia ir kaltina D. Snapkauską juos apšmeižus.
Visi keturi teisiamieji teismo salėje įnirtingai dangstėsi veidus nuo fotografų ir operatorių, buvo apsimaukšlinę gobtuvais. Salėje, skelbiant nuosprendį, buvo tik keli teisiamųjų artimieji ir keliolika žiniasklaidos atstovų.
Ž. Buzas nuosprendžio negirdėjo
Nuo pagrobėjų nukentėjęs Ž. Buzas neatvyko klausytis teismo nuosprendžio savo skriaudikams, po kurių veiksmų prieš porą metų buvo priverstas su šeima jaustis nesaugiai ir neslėpė, kad turėjo nuostolių versle, o žmona ir 4 nepilnamečiai vaikai patyrė dvasinių išgyvenimų.
Ž. Buzas ir jo žmona Aušra Buzienė (34 m.) buvo pareiškę teismui 2 milijonų litų dydžio civilinius ieškinius patirtai moralinei ir materialinei žalai atlyginti. Teismas priteisė tik 100 000 litų – iš nusikaltimo organizatoriaus A. Račkelio.
Į 50 lapų suguldytame teismo verdikte pažymima, kad A. Račkelis pažinojo savo auką iš matymo, net buvo lankęsis pas Ž. Buzą sodo namelyje, tačiau artimai nebendravo. Kaip teigiama, apie Ž. Buzo turtus A. Račkelis sužinojęs iš savo pusbrolio bendrapavardžio Eriko, kuris artimai bendravo su Ž. Buzu, bendradarbiavo.
Gėdingas praeities šleifas
Pats Ž. Buzas vertinamas prieštaringai. Pastaruoju metu šis daugiavaikis tėvas yra verslininkas, o anksčiau buvo žinomas ir kaip apgavikas.
Kadaise profesinę mokyklą baigęs Ž. Buzas 1992 metais įsteigė banką „Žydrius“ – tokia veikla tais laikais buvo „ant bangos“. Per 2 metus Ž. Buzas pačiomis didžiausiomis (10 proc.) palūkanomis prisiviliojo per 500 indėlininkų iš visos Lietuvos, iš jų susirinko per 4 milijonus litų. Netrukus jo bankelis pasiskelbė bankrutuojantis ir žlugo. Savo indėlius atgavo mažesnė pusė buvusių indėlininkų.
1996 metais Ž. Buzas buvo apkaltintas dėl svetimo turto iššvaistymo, vėliau už tai nuteistas kalėti 3 metus. Po 2 metų Ž. Buzas sugrįžo į laisvę ir netrukus įsuko naują verslą. Iki šiol jo praeities skolos siekia apie 2 milijonus litų, o pats Ž. Buzas buvusiems indėlininkams yra sakęs, kad „už tai jau atsėdėta“. Dėl to šis marijampolietis daugelio yra nemėgstamas – tai liudija ne tik sklindančios kalbos, bet ir internautų komentarai – ypač po to, kai Ž. Buzas buvo pagrobtas, jam linkėta nelaisvės, keršto.
Ž. Buzo naujasis verslas – bankrutavusios įmonės, nekilnojamasis turtas, statybos. Verslininkas siejamas su Marijampolės kriminaline įžymybe Raimondu Burba, pravarde Raikinas.
Kelias paras – nuogas
Ž. Buzas pagrobėjų rankose atsidūrė, kai su žmona ir keliais šeimos draugais linksminosi prie Marijampolės, Puskelnių kaime, esančioje savo tėvo pirtyje. Vakare netikėtai įsiveržę kaukėti ir ginkluoti nusikaltėliai išgąsdino tuo metu poilsiavusią kompaniją, žmones suguldė, jiems rankas ir kojas apraizgė virvėmis, drabužiais bei moterų rankinių dirželiais, apkraustė daiktus, pagrobė mobiliuosius telefonus, visiems prigrasino, o Ž. Buzą, ką tik besimėgavusį pirties malonumais, išsitempė į lauką.
Kai pagrobėjai nutolo, Ž. Buzo kompanija, išėjusi į lauką, terado dingusiojo nukritusį chalatą.
A. Buzienė iškart kreipėsi į policiją. Pareigūnai kėlė įvairias versijas, tačiau net 3 savaites skelbė, jog apie pagrobtąjį nieko nežinoma – net ir tai, ar jis gyvas. Nors, kaip vėliau tapo aišku, A. Buzienė žinojo, kad sutuoktinis gyvas, kad pagrobtas tikintis apie 11 milijonų litų išpirkos. Moteriai buvo perduota vaizdajuostė, kurioje įrašytas Ž. Buzo prašymas drebančiu balsu – žmonos maldauta surasti, surinkti pinigų ir tuo patenkinti pagrobėjus, kuriems jis esąs skolingas, nes kažkada apgavęs. Teigiama, kad tokį tekstą savo aukai diktavo A. Račkelis.
Iš Puskelnių kaimo pagrobtas Ž. Buzas buvo įgrūstas nuogas į pagrobėjų automobilio bagažinę ir nuvežtas į Domeikavą (Kauno r.), į A. Račkelio garažo rūsį. Čia nuogas laikytas kelias paras ant čiužinio – surištas, lipnia juosta užklijuotomis akimis, apvyniota galva. Nusikaltėliai savo auką kankino – replėmis spaudė kojų pirštus. Taip reikalavo pinigų.
Paskui Ž. Buzui duotas treningas apsirengti, labai šykščiai – vandens atsigerti.
Vėliau pagrobėjai pervežė marijampolietį į pakaunėje esančią sodų bendriją „Vanagynė“ ir uždarė viename sodo namelyje. Čia įkaitas buvo saugomas D. Snapkausko.
Išsilaisvino, kai... sulyso
Iki pagrobimo buvęs gerokai apkūnus nedidelio ūgio Ž. Buzas nuo bado, kančių ir streso per 3 savaites neteko net 13 kilogramų. To nebuvo numatę pagrobėjai, o įkaitui dėl to atsirado galimybė išsilaisvinti – mat sulysusios rankos ir kojos lengvai išniro iš pančių.
Balandžio 7-osios popietę Ž. Buzas, jį saugojusiam D. Snapkauskui (šiam A. Račkelis už paslaugą buvo pažadėjęs 10 000 litų) užmigus, basas puolė prie verandos lango, jį išdaužė ir iššoko.
Dūžtantys stiklai atkreipė kaimyninių namelių savininkų, besidarbavusių lauke, dėmesį. Išgirdę pagalbos šauksmą, sodininkai sukluso įdėmiau. Jie pamatė iš namelio išbėgusį nepažįstamąjį, vilkintį treningais. Šis, nusimetęs nuo galvos polietileninį maišą, dengusį ausis ir akis, prašė kuo skubiau kviesti policiją. Viena bėglio ranka tebebuvo apmuturiuota automobiliams tempti naudojamu trosu.
Laukdamas policijos, Ž. Buzas spėjo papasakoti, kad jo rankos ir kojos buvo surištos už nugaros, jam liepta gulėti ant pilvo. Netrukus sodininkai pamatė ir bėglio besidairantį D. Snapkauską. Šis nedrįso priartėti, o pats nėrė kuo toliau nuo žmonių.
Išsilaisvinęs Ž. Buzas iškart pateko į medikų rankas, tačiau labai rimtos pagalbos jam nereikėjo. Anot medikų, marijampolietis buvo labai pavargęs, ištiktas šoko, jo organizmas buvo išsekęs, bet smurto žymių neaptikta.
Pagrobėjai veikė neprofesionaliai
Pasprukusiam nuo pagrobėjų Ž. Buzui ir jo šeimai kurį laiką buvo skiriama policijos apsauga, vaikai nėjo į mokyklą. Vėliau vaikus į pamokas nuveždavo apsaugininkai ir palaukdavo prie mokyklos.
Kadangi A. Račkelis nepripažįsta savo kaltės dėl Ž. Buzo pagrobimo, o kiti pagrobėjai nenustatyti, šio nusikaltimo motyvai tik nutuokiami. Vieni kalba, kad Ž. Buzas buvo pagrobtas tik dėl sklidusių legendų apie jo didžiulius turtus, siekiant iš jo pasipelnyti, kiti – kad pagrobtas dėl didžiulių skolų verslo partneriams.
Aišku viena – išpirkos reikalavę pagrobėjai ir jų pagalbininkai veikė neprofesionaliai. Jau nekalbant apie dieną užmigusį įkaito „sargą“ D. Snapkauską, teismas akcentavo, kad kaltinamųjų kaltė įrodyta telefono pokalbių išklotinių analize, nusikaltėlius išdavė ir jų pirštų atspaudai sodo namelyje, Ž. Buzo kraujo pėdsakai A. Račkelio automobilyje ir daugiau nenuginčijamų detalių (pavyzdžiui, pagal bazinių mobiliojo telefono stočių rodmenis užfiksuotas A. Račkelio maršrutas lemtingąją dieną iš Kauno į Marijampolę).
Griežčiausiai nuteisto A. Račkelio advokatas tikina, kad jo ginamojo kaltė įrodymais vis dėlto nepagrįsta – esą tik D. Snapkausko parodymais, kuriuos kiti kaltinamieji neigia.
Pareigūnams A. Račkelis yra pateikęs kažkokio mįslingo asmens, vardu Saulius, versiją – esą jo reikia ieškoti teisėsaugininkams, tačiau teisme tai priimta tik kaip A. Račkelio pastangos išvengti atsakomybės.
Anksčiau neteistam buvusiam bendrovės „Everida“ direktoriui, Nacionalinės praktinio šaudymo asociacijos nariui A. Račkeliui dėl Ž. Buzo pagrobimo talkinę R. Laimus, D. Lukošenkinas ir D. Snapkauskas yra po keletą kartų teisti.
Neabejojama, kad ši istorija dar bus nagrinėjama ir Lietuvos apeliaciniame teisme, nes bent jau A. Račkelis dėl Kauno apygardos teismo nuosprendžio skųsis.
Irena ZUBRICKIENĖ
