A. Jaras dirba statybų sektoriuje jau 45 metus ir yra ne tik įmonės vadovas, bet ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) viceprezidentas, tad su iššūkiais susiduria tiesiogiai. Jis pastebi, kad sektorių kamuoja darbuotojų stygius ir problemos sprendimui pasirenkami įvairūs keliai. Vienas iš jų – industrializacijos lygio kėlimas.
„Turi apyvartinių lėšų ar neturi, tenka ieškoti sprendimo būdų, todėl ir mes per paskutinius 2 – 3 metus investavome apie 2 milijonus eurų industrializacijai. Pavyzdžiui, sektoriuje skundžiamasi suvirintojų trūkumu. Mes spręsdami šią problemą pastatėme suvirinimo kolonas Alytaus ir Panevėžio filialuose, kurios atlieka dalį suvirintojų darbo“, – sako pašnekovas.
Kitas technologinis pokytis – skaitmeninė statyba, kai į virtualią erdvę perkeliami pastatų projektavimo ir visi kiti statybų etapai. „LSA pirmoji prieš kelerius metus pradėjo kalbėti apie statybų skaitmenizavimą. Šiandien be skaitmeninių statybų sistemų įsidiegimo sektoriuje būtų labai sunku. Neturint šios technologijos ateityje gali kilti daug problemų viešuosiuose pirkimuose“, – ragina įmones susirūpinti „Montuotojo“ vadovas.
Jis teigia, kad dabar stengiasi motyvuoti ir apmokyti personalą dirbti su atliktų darbų elektroniniais žurnalais. A. Jaro teigimu, tai naujas ir gana sudėtingai įsisavinamas dalykas.
„Švedija, Olandija, kaimyninės Baltijos regiono šalys jau naudoja šią sistemą. Mums dar tenka apgailestauti, kad didžioji dalis „Montuotojo“ projektų vadovų, darbų vykdytojų ir meistrų naudojasi paprastais brėžiniais. Dar neįdiegtas ir projektų valdymas planšetiniu formatu. Tam, kad suspėtume paskui technologines naujoves, per LSA ir profesinius mokymo centrus apmokome darbuotojus“, – pasakoja bendrovės generalinis direktorius.
Pašnekovas priduria, kad mokymo programas formuoja patys statybų įmonių vadovai, kartais jas papildo ir profesinių centrų atstovai: „Kai šios programos yra suderintos su darbdaviais, lengviau sudominti klausytojus ir mokymai iš tiesų būna efektyvūs“.
A. Jaro teigimu, kursai prasideda platesnio profilio žinių perdavimu – darbuotojai supažindinami su kitų šalių patirtimi. „Mokymai labai praplečia klausytojo akiratį. Jis sužino, kaip viskas vyksta kitur ir kokie valstybių pasiekimai. Vėliau specializuojamasi – didžiausias valandų skaičius skiriamas konkrečių darbų nagrinėjimui ir įsisavinimui. LSA mokymų programą rengia jau 6 ar 7 metus, kiekvienas metais ją koreguojame ir rezultatai tikrai geri“, – mano pašnekovas.
Jis pasakoja, kad mokymai vykdomi pagal regionus, todėl yra palankūs statybų sektoriui. Nebūtina darbuotojų išsiųsti mėnesiui ir atitraukti jų nuo darbų. Anot A. Jaro, galima pusę dienos mokytis, o likusią – dirbti. Pašnekovas pasakoja, kad prie kursų finansavimo prisideda Europos Sąjungos struktūriniai fondai.
„Naudojantis Ūkio ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) investicijų priemone „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ galima padengti nuo 50 iki 70 procentų patiriamų išlaidų, priklausomai nuo įmonės dydžio. Kadangi darbuotojų yra apie 800, mes negalime jų apmokyti vienu metu, tad siunčiame srautais. Per metus mokymams vis tiek susidaro apie keliasdešimt tūkstančių eurų išlaidų. Net jei mūsų įmonės mastu tai nėra itin didelės sumos, gaunamos investicijos yra vienas iš komponentų, skatinančių įsijungti į ugdymo procesą“, – įsitikinęs A. Jaras.
Ūkio ministerijos administruojama ES investicijų priemonė „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“ teikia finansavimą praktiniams darbuotojų mokymams kvalifikacijai įgyti bei kvalifikacijai tobulinti. Paraiškas gali teikti tiek privatūs juridiniai asmenys, tiek valstybės arba savivaldybės įmonės. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 360 tūkst. eurų projektui ir iki 1500 eurų vienam darbuotojui.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
Kompetencijų vaučeris – finansuojami darbuotojų mokymai tuo metu, kai jų reikia, ir ta apimtimi, kokios reikia. Paraiškas gali teikti tiek privatūs juridiniai asmenys, tiek valstybės arba savivaldybės įmonės. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Vienam pareiškėjui maksimalus finansavimas mokymams metams yra 4500 eurų. Paraiškos teikiamos bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) iki 2020 m. lapkričio 30 d. Mokymų paslaugų tiekėjų ir mokymų programų sąrašą galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ svetainėje www.verslilietuva.lt. Šis sąrašas nuolat pildomas, o neradus reikiamos mokymų programos, galima kreiptis į VšĮ „Versli Lietuva“ dėl jos įtraukimo į sąrašą. Daugiau informacijos čia.
Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje – finansuojami praktiniai mokymai darbuotojams pameistrystės forma kvalifikacijai įgyti bei mokymai darbo vietoje kvalifikacijai tobulinti. Paraiškas gali teikti tiek privatūs juridiniai asmenys, tiek valstybės arba savivaldybės įmonės. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 360 tūkst. eurų projektui ir iki 1500 eurų vienam darbuotojui. Šiuo metu paskelbtas kvietimas teikti paraiškas galioja iki lapkričio 22 d. Paraiškas priima Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos čia.
Kompetencijos LT – specialieji mokymai skirti tam tikro sektoriaus ar tam tikrų profesijų darbuotojams. Paraiškas gali teikti verslo asociacijos, klasterio koordinatoriai, pramonės prekybos ir amatų rūmai. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 80 proc., didelėms – 70 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 30 tūkst. eurų projektui ir iki 6000 eurų vienam darbuotojui. Kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę planuojama paskelbti iki 2017 m. pabaigos. Daugiau informacijos čia.
Inostažuotė – finansuojami mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas vykdančių įmonių darbuotojų mokymai užsienio mokymų centruose bei užsienio įmonėse, vykdančiose MTEPI veiklas. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuojama 70 proc., didelėms – 60 proc. išlaidų mokymams. Maksimali finansavimo suma gali būti iki 360 tūkst. eurų projektui ir iki 1500 eurų viena, darbuotojui. Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas galioja iki 2020 m. birželio 30 d. Paraiškas priima Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos čia.
