Štai čia Vilniuje netrukus prasidės atliekų deginimo jėgainės, kuri gamins šilumą ir elektrą, statybos. Šalia gyvenantis aktyvistas teigia, kad bendruomenė ilgus metus kovojo prieš nepatrauklų objektą, tačiau prieš valstybės įmonę pralaimėjo.
„Kaip matote, aplinkui gyvenamieji rajonai. Sklaida šito iki 15 km. Galutinis taršos produktas nusės Turniškėse. Tai pažiūrėkite, kur ta tarša kris po biškelį.
Bendruomenė bemaž dešimt metų. Kreipėmės į visas institucijas, surinkome virš dvylikos tūkstančių parašų, kreipėmės į Seimą, Vyriausybę, prokuratūrą, tačiau viskas nueina kaip šuniui ant uodegos. – Kodėl? – Na, matyt, yra tam tikri finansiniai užmanymai labai dideli“, – teigia Lazdynų seniūnijos seniūnaičių sueigos pirmininkas Eugenijus Bulavas.
Mano, kad valstybės bendrovei verslą daryti lengviau
Atliekų deginimo jėgainę čia ketino statyti valdžios vytas ir išvytas „Rubiconas”, tačiau šimtus milijonų eurų įsisavinti planuoja jau valstybės laiminama ir Finansų ministerijos kontroliuojama „Lietuvos energija”.
„Kokius tikslus kelia Finansų ministerija „Lietuvos energijai”? Tai yra socialiai atsakingas ilgalaikis vertės kūrimas, kokybiškas paslaugų teikimas ir maksimali akcininko investuoto kapitalo grąža“, – sako Finansų ministro Vyriausioji patarėja Agnė Bagočiutė.
„Lietuvos energija” skaičiuoja, kad atliekų deginimo kogeneracinė Vilniuje kainuos 350 mln., o antra jėgainė Kaune dar 150 mln. eurų.
Ekspertas Martynas Nagevičius konstatuoja, kad valstybės bendrovei yra lengviau daryti verslą turint Vyriausybės užnugarį.
„Lietuvos energijos vadovas yra šaunuolis. Sunku pasakyti, sunku pasakyti. Savo darbą jisai daro gerai. Jis augina kompaniją, jis augina finansinius raumenis, jis platina obligacijas...“, – sako Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas. Tas šaunuolis yra daktaras Dalius Misiūnas. Į jo rankas valstybė atidavė svarbiausias energijos gamybos, tiekimo bei skirstymo įmones. Mainais „Lietuvos energija“ per 3–ejus paskutinius metus valstybei sumokėjo beveik 240 milijonų eurų dividendų.
„Aš manau, kad čia buvo koncepcija kažkam labai patikusi, kad valstybinė įmonė turėtų būti stipri, visa apimanti, užimanti visas rinkas, kurioje galėtų dalyvauti galbūt kiti, bet kai viena, valstybinė, jeigu gauna pelną, kai grįžta pinigai į Valstybės biudžetą, tai čia yra gal net mąstymo būdas, sakyčiau, idėjinis, politinis“, – prideda Martynas Nagevičius.
Išleis daugiau nei reikėtų?
Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainių projektus kaip svarbius Vyriausybė prieš trejus metus pavedė vystyti „Lietuvos energijai”, ribodama galimybes ateiti privačioms investicijoms.
Privatūs elektros ir šilumos rinkos dalyviai tikina, kad „Lietuvos energija” statyboms Vilniuje išleis bene 100 milijonų eurų daugiau nei reikėtų. „Lietuvos energija” atsikerta, kad jėgainės savikaina nesiskiria nuo analogiškų objektų.
Ekspertai reiškia nuostabą, kodėl Vilniaus jėgainei reikia išleisti net iki 150 milijonų Europos lėšų, o Kaune „Lietuvos energija” jėgainę drauge su partnere Fortum Heat reklamuojasi statysianti vien tik iš komercinių pinigų.
„Jeigu Kaune galima padaryti komercinį projektą susiformavusioje rinkoje, be Europos Sąjungos paramos, tai kodėl Vilniaus mieste yra reikalinga parama?“, – klausia Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius.
„Lietuvos energija” teigia, kad Kauno projektas Vilniaus projekto finansavimui įtakos neturi.
„Liepos 20 dieną yra priimtas galutinis sprendimas skirti paramą Vilniaus projektui ta apimtimi, kuria mes prašėme ir tikėjomės, ir tikimės jau rugpjūčio mėnesį pradėti naudoti pinigus Europos Sąjungos. Nerimo mums nebuvo. Nerimas buvo mūsų oponentams, jie visuomet bandė aiškinti, kad jeigu įgyvendinsite Kauno projektą, tai Vilniuje atims paramą ir taip toliau“, – mano Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
Kauno projektą Europos Komisijos pareigūnai vadina pertekliniu, nes ateityje gali nepakakti šiukšlių deginti.
Atliekų tvarkymas gali brangti 50–120 proc?
Pasak ekspertų, „Lietuvos energijos” verslo Kaune investicijas iš dalies gali tekti padengti Vidurio Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Norint konkuruoti Kauno šilumos tinkluose, šilumą reikėtų pardavinėti pigiai, todėl mokestį, imamą už šiukšlių deginimą, gali tekti didinti.
Jau rudenį prasidės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos, netrukus startuos statybos Kaune.
„Lietuvos energija” Vyriausybei galės raportuoti apie naujus pasiekimus, tačiau kitiems Premjerams gali tekti derinti priešingus interesus: kaip vykdyti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir atliekų kuo daugiau perdirbti, iš kur paimti atliekų „Lietuvos energijai” sudeginti ir kaip išvengti didesnės atliekų deginimo kainos vidurio Lietuvai.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.
