Sykį baltų dievai sumanė iškelti puotą – Ragutis midų ir alų šventei ruošė, Austėja geriausių medaus vaišių atnešė, Laima su Dalia burtus metė ir ateitį spėjo, o tranas Bubilas gražuolę Aušrinę mergino, bet ji dėmesio nekreipė – tai Bubilas su Žemėpačiu nudūlino midaus plempti ir taip dainas traukė, kad net kaukai subėgo pažiūrėti, o vėliau ir Jundą jiems kažkas iškvietė. Štai tokių istorijų gali išgirsti visai čia pat – Balsių rajone. Jis ir pats kaip iš pasakos: apsuptas miškų, trijų piliakalnių, šalia tyvuliuoja ežerai ir bėga upė. Balsiai – modernus gyvenamųjų namų kvartalas šiauriniame Vilniaus krašte. Jo gatvių pavadinimai, o vėliau ir žinomų skulptorių darbai mitologiniame Balsių parke kurti tikslingai – siekiant pagerbti ir išsaugoti baltų istoriją, tradicijas bei vertybes.
Gatvėvardžiai saugo istoriją
Gatvėvardžiai saugo, o gal labiau tiktų sakyti – įamžina svarbias istorines datas, mena iškilių asmenybių vardus ir didingus įvykius: visa tai yra istorijos dėlionės dalys, įrašytos lentelėse ant sienų mūro. Vien vaikščiodami miesto gatvėmis ir skaitydami jų pavadinimus galime susipažinti su to miesto istorija. Balsių kvartalo gatvių pavadinimai pasakoja baltų sakmes ir padavimus, jie saugo senosios kultūros simbolius. Pagoniškais baltų dievybių vardais papuošti Balsių gatves sugalvojo žinomas, pasaulyje pripažintas tautosakos, baltų religijos ir mitologijos tyrinėtojas profesorius Norbertas Vėlius.
„Mes turim ne prastesnius šaltinius negu graikai, kadangi visa graikų mitologija yra rekonstruota iš literatūrinių šaltinių. Mūsų mitologijos šaltiniai daug geresni negu slavų ar germanų. Žymiausi rusų mitologai V. Toporovas, V. Ivanovas įsitikinę, kad, norint suprasti slavų mitologiją, pirmiausia reikia išstudijuoti baltų mitologijos šaltinius, kurie yra žymiai turtingesni“, – N. Vėlius visada tvirtino, kad privalu išmanyti mitologiją, nes ji yra raktas į mūsų etninę kultūrą.
Profesorius N. Vėlius dar tik besikuriančio rajono gatvėms suteikti pagoniškų būtybių vardus pasiūlė daugiau nei prieš du dešimtmečius. Ir tai buvo ne atsitiktinė idėja, nes apie Žaliųjų ežerų ir Verkių apylinkes sukurta daug mitų bei sakmių, kurias profesorius gerai išmanė.
Mitologinių gatvėvardžių projektas šiauriniame Vilniaus krašte pradėtas vykdyti 1991 metais. Balsių kvartalo gatvėms buvo parinktas 31 mitologinių būtybių ir reiškinių pavadinimas. Pagoniškų dievybių skulptūrų parkas
Vėliau patys Balsių gyventojai ėmėsi iniciatyvos ir tęsė profesoriaus N. Vėliaus idėją – sumanė įkurti unikalų mitologinį parką. 2008 metais buvo sukviesti menininkai dalyvauti tarptautiniame Balsių granito simpoziume – parką papuošė Kęstučio Musteikio „Alkas“, Sauliaus Širvinsko „Žilvinas“, latvio Karlio Ylės „Austėja“. Toks parkas Vilniuje – pirmas.
Balsiai toliau tikslingai formuoja autentišką viešąją erdvę, gyventojams svarbu įprasminti senovės baltų pasaulėvaizdžio simbolius. Per penkerius metus įvairiuose tarptautiniuose granito simpoziumuose sukurtos 24 baltų mitologiją simbolizuojančios skulptūros.
„Vietovardžiai išlieka šimtus, tūkstančius metų. Ateities kartoms paliksime baltiškosios tradicijos kultūros paveldą“, – džiaugiasi Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka. Šiaurinio Vilniaus miesto veidas saugo senųjų dievybių ir mitologinių būtybių bei reiškinių vardus, verčia žmones domėtis baltų religija bei tradicijomis ir kartu primena apie nepaprastą lietuvių kalbos, istorijos, apskritai – kultūros turtingumą.