Prieš 11 metų sausio 25 dieną Panevėžyje nužudytas prokuroras Gintautas Sereika iki šiol gyvas ne tik savo artimųjų, bet ir kolegų teisėsaugos darbuotojų, visų jį pažinojusių širdyse. Taip vakar kalbėjo susirinkusieji į Lietuvos generalinės prokuratūros jau šeštus metus organizuojamą futbolo turnyrą G. Sereikai atminti. Iš Vilniaus į Panevėžį atvykusi V. Sereikos našlė Jūratė su vaikais –18 metų Jurgita, 17 metų Brigita ir 16 metų Dominyku įsitikino, kad jos mylėto žmogaus vardo laikas neištrynė iš žmonių atminties. „Jaučiuosi taip, tarsi tebebūčiau prokuroro žmona“,– dėkojo ji velionio vyro kolegoms už dėmesį ir pagarbą.
Moteris prasitarė, kad gali būti, jog sūnus Dominykas paseks tėvo pėdomis. Vyriausioji, abiturientė dukra Jurgita ketina studijuoti grafinį dizainą Italijoje.
Visi trys nužudytojo prokuroro vaikai vakar santūriai klausėsi atsiminimų apie savo tėtį. Tik iš retkarčiais sublizgusių akių buvo galima spėti, kaip jiems skaudu, kad apie tėtį kalbama būtuoju laiku.
Generalinės prokuratūros organizuojamas jau tradicinis tapęs futbolo turnyras G.Sereikai atminti Panevėžyje vyko pirmą kartą.
Kovotojas už teisingumą
Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka neabejoja, kad tai geriausias būdas be galo sportą mėgusiam kolegai pagerbti. Simboliška, kad 1999-ųjų sausio 25 dieną G. Sereika buvo nužudytas prie savo namų, kai užsuko pasiimti kamuolio.
„Likimas taip lėmė, kad man su Gintautu teko kartu dirbti nuo pat jo tarnybos prokuratūroje pradžios iki pat tos dienos, kai jis žuvo. Visa savo esybe jis buvo kovotojas už teisingumą ir siekė maksimalaus rezultato“,– kalbėjo J. Pupka.
Velionio kolegų teigimu, nors G. Sereika Anapus iškeliavo jaunas, sulaukęs vos 30 metų, jis spėjo padaryti labai daug. Pats ištyrė ir teismui perdavė 73 baudžiamąsias bylas, iš jų – daugiausia dėl nužudymo ir korupcijos.
„Gintautas iš tiesų buvo ypatingas. Nestandartiškai mąstė, žvelgė giliau. Jis žinojo, kokie laikai ir koks pavojingas jo darbas, bet tikėjo, kad ateis ta diena, kai nebesiautės nusikaltėlių gaujos“,– pasakojo velionio našlė.
Inga SMALSKIENĖ
