„Vyriausybei toliau karpant viešąsias išlaidas, Seimas nutarė iki 6 procentų sumažinti gyventojų pajamų mokestį žmonėms, kurie verčiasi rinkdami uogas, grybus bei vaistažoles“
„Vienintelis šalies ekonomikos gyvybę palaikantis 666 mln. Lt vertės projektas - tebesitęsianti nacionalinės bibliotekos statyba.“
„Jeigu vyriausybė padidins PVM iki 24 proc., didžiausią šalyje laisvalaikio ir pramogų centrą valdanti kompanija žada nutraukti verslą.“
„Šalyje veikiantys bankai neoficialiai grasina vyriausybei kitąmet pakelsią vidutines palūkanas iki 20-30 proc., jeigu bus patvirtinta Paramos hipotekos skolininkams programa, leisianti sunkumus patiriantiems gyventojams „laikinai“ užšaldyti 10-15 proc. dydžio skolos dalies ir palūkanų grąžinimą.“
Praėjusio amžiaus pabaigoje teko girdėti posakį - politikai brangiai sumokėtų, jeigu galėtų išvakarėse perskaityti, kas bus spausdinama rytdienos laikraščiuose. Atsiradus internetui rytdienos spaudos tekstų reikšmė, suprantama, sumažėjo. Tačiau tai dar nereiškia, kad spausdintos žiniasklaidos pranešimuose galima atrasti tik praeitį. Ypač jeigu laikraščiai leidžiami kaimyninėje šalyje, kurios ūkio dinamikos kreivės kryptis, ekspertų požiūriu, tik keliais mėnesiais lenkia Lietuvos ekonomikos ateitį. Sakoma, norint pažiūrėti į tai, kas Lietuvos laukia po kokio pusmečio, užtenka pasiskaityti anglų ar rusų kalba leidžiamus latviškus laikraščius. Pastraipa pradžioje pateiktos citatos - kaip tik iš ten. Be to, visiškai šviežios - tik šios savaitės.
Jeigu diduma vietos ir užsienio ūkio ekspertų kalbėdami apie bendras Baltijos šalių ūkio tendencijas neklysta, į latviškos spaudos antraštes galima žiūrėti bent trimis kampais. Pirmas - smailus: galvą į smėlį įkišusio stručio poza, teigiant, kad Latvijos padėtis yra labai specifinė, o lietuviškoji tikrovė nuo jos unikaliai skiriasi. Antras - bukai siaubingas: jeigu padėtis Lietuvoje dugną pasieks po pusmečio, žiemą jau nebebus prasmės mažinti GVP grybų rinkėjams. Nebent kokiems „pavažiavusiems“ optimistams, kurie mėgins prasimanyti pragyvenimui daužydami varveklius.
Prieš aptariant trečią rakursą, pravartu atkreipti dėmesį į dar kelias citatas.
„Struktūrinės reformos - tai valstybės funkcijų revizija, o ne tik atlyginimų karpymas, darbuotojų atleidimas ir valstybinių agentūrų pavertimas valstybinėmis įmonėmis.“
„Apkarpyti valstybės biudžetą galima visada, kol ten yra pinigų, tačiau problema ta, kad vyriausybė iki šiol negali pateikti naujų valstybės funkcijų versijos.“
„Vyriausybė šiuo metu blaškosi kiauroje valtyje karštligiškai semdama plūstantį vandenį, užuot mėginusi atrasti ir užkimšti skylę. Neįmanoma atgauti visuomenės pasitikėjimo viešai nepaskelbus bendravisuomeninių tikslų.“
„Koalicinės vyriausybės partijos valdo ministerijas atskirai kaip feodalai, be bendros politikos.“
Taigi absoliuti dauguma Latvijos visuomenės veikėjų, kurių viešas žodis toje šalyje tebeturi svorio (tarp jų ir buvusi prezidentė Vaira Vykė-Freiberga), vienu balsu teigia, kad drastiškas viešųjų išlaidų karpymas siekiant buhalteriškai „suvesti“ galą su galu (tai, kas svarbiausia paskolas teikiančiam Tarptautiniam valiutos fondui), neturint aiškios šalies ateities vizijos, galų gale yra toks pat pražūtingas, kaip ir visiškas viešųjų finansų Pandoros skrynios atidarymas siekiant paskatinti vartojimą. Pasiklausius šią savaitę jau lietuviškame Seime vykusių debatų prieš patvirtinant Prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktą Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus kandidatūrą, pasirodė, jog kalbos sukosi kaip tik apie šiuos du politikos kraštutinumus.
Viena margos opozicijos dalis apskritai nieko nesiūlė. Socialdemokratai, man taip pasirodė, kaip tik ir gąsdino visuotinio grybavimo perspektyva ir reikalavo didesnių valstybės investicijų. O premjeras teigė, kad taupymo politikos pabaigos pasekmės bus 13 mlrd. Lt biudžeto skylė. Taigi skolos „mūsų vaikams ir vaikaičiams“.
Toji A.Kubiliaus pranešimo dalis, kurioje buvo kalbama apie struktūrines reformas iš esmės, ir buvo trumpiausia. Ministras Pirmininkas pabrėžė tikįs, kad jo vadovaujamos Vyriausybės pradėta aukštojo mokslo reforma bus sėkminga. Kitos būtinos valdymo ir viešosiomis išlaidomis finansuojamų institutų bei jų funkcijų reformos abstrakčiai pažadėtos rudeniop.
Čia ir slypi didžioji valdančiosios koalicijos mįslė. Aukštojo mokslo reformos paketas, kurį į valdžią atsinešė Liberalų sąjūdis, buvo aiškiai matomas, diskutuotas bent porą metų anksčiau. Nesiimu spėlioti, ar dabar valdančios partijos į pernai metų rinkimus ėjo turėdamos bent reformų gaires ar apčiuopiamų valstybės valdymo pertvarkos vizijų, kurias kaip tik dabar būtų laikas versti įstatymais.
Šiuo metu Seime daugiau jokių gairių nėra. Galbūt tik iliuzijos šiuolaikinės komunikacijos srautuose apsaugoti lietuvius nuo žalingos informacijos. Nuo jų iki diskusijų apie GVP grybų bei uogų rinkėjams sumažinimą daug trumpesnis žingsnis, nei daugeliui atrodo.
Ar iš tikrųjų būsima informacija spaudoje taip brangiai kainuoja? Latvių spauda internetu pasiekiama nemokamai, nebent būtų pripažinta žalinga.
Rytas Staselis
