Pagalbos linija vis dar išnaudojama pramogoms
Sausio pabaigoje atliktas eurobarometro tyrimas rodo, kad 49 % europiečių nežino apie pagalbos numerį 112. Europos Komisijos vadovybė skelbiasi esanti sunerimusi, kad piliečiai neinformuoti apie tokią svarbią paslaugą ir raštu paragino visas bendrijos Vyriausybes taisyti trūkumus. Tyrimas skelbia, kad 85 % tautiečių žino, kad numeris 112 veikia Lietuvoje, o kad jis veikia visoje Europos Sąjungoje informuoti apie 40 % visų lietuvių. Vis dėlto pasak Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pavaduotojo Tado Maroščiko, Lietuvoje didesnė bėda ta, kad pagalbą žmonės kviečia nesant būtinybei, taip be reikalo užimamos telefonu linijos. „Reikia kviestis pagalbą tada, kai iš tikrųjų gresia pavojus sveikatai, gyvybei, turtui čia ir dabar, kai reikia, kad policija ar greitosios medicinos pagalbos tarnyba ar ugniagesiai gelbėtojai atvyktų. Aišku, visada yra gera, kai iškeliamas kačiukas iš medžio, bet ne visada ugniagesiai dėl tokio iškvietimo gali atvažiuoti pas žmogų, kuriam užsidega kažkas“, - „Žinių radijui“ sakė T. Maroščikas. Ne mažesnė problema, pasak T. Maroščiko, – piktybiniai skambučiai. Minėtas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tokių – daugiau kaip trečdalis. „Kitas dalykas yra piktnaudžiavimas numeriu. Žmonės, vaikai susigalvoja tai kaip pramogą – paskambina, tyčiojasi, visokiais adresais siunčia – čia didesnė problema. Pats informuotumas, manau, kad yra – tas numeris yra pakankamai žinomas.“ Lietuvoje veikiančiais senaisiais pagalbos numeriais, BPC viršininko pavaduotojo teigimu, dažniau iš įpročio naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau numerio 112 žinomumas pamažu auga, ir šiuo metu Lietuvoje juo skambina beveik 60% pagalbos prašančių asmenų.
Sausio pabaigoje atliktas eurobarometro tyrimas rodo, kad 49 % europiečių nežino apie pagalbos numerį 112. Europos Komisijos vadovybė skelbiasi esanti sunerimusi, kad piliečiai neinformuoti apie tokią svarbią paslaugą ir raštu paragino visas bendrijos Vyriausybes taisyti trūkumus. Tyrimas skelbia, kad 85 % tautiečių žino, kad numeris 112 veikia Lietuvoje, o kad jis veikia visoje Europos Sąjungoje informuoti apie 40 % visų lietuvių. Vis dėlto pasak Bendrojo pagalbos centro (BPC) viršininko pavaduotojo Tado Maroščiko, Lietuvoje didesnė bėda ta, kad pagalbą žmonės kviečia nesant būtinybei, taip be reikalo užimamos telefonu linijos. „Reikia kviestis pagalbą tada, kai iš tikrųjų gresia pavojus sveikatai, gyvybei, turtui čia ir dabar, kai reikia, kad policija ar greitosios medicinos pagalbos tarnyba ar ugniagesiai gelbėtojai atvyktų. Aišku, visada yra gera, kai iškeliamas kačiukas iš medžio, bet ne visada ugniagesiai dėl tokio iškvietimo gali atvažiuoti pas žmogų, kuriam užsidega kažkas“, - „Žinių radijui“ sakė T. Maroščikas. Ne mažesnė problema, pasak T. Maroščiko, – piktybiniai skambučiai. Minėtas tyrimas rodo, kad Lietuvoje tokių – daugiau kaip trečdalis. „Kitas dalykas yra piktnaudžiavimas numeriu. Žmonės, vaikai susigalvoja tai kaip pramogą – paskambina, tyčiojasi, visokiais adresais siunčia – čia didesnė problema. Pats informuotumas, manau, kad yra – tas numeris yra pakankamai žinomas.“ Lietuvoje veikiančiais senaisiais pagalbos numeriais, BPC viršininko pavaduotojo teigimu, dažniau iš įpročio naudojasi vyresnio amžiaus žmonės, tačiau numerio 112 žinomumas pamažu auga, ir šiuo metu Lietuvoje juo skambina beveik 60% pagalbos prašančių asmenų.