Greitosios medicinos pagalbos medikų nuomone, kviečiant juos per tarpininkus – Bendrąjį pagalbos centrą – prarandamos minutės, svarbios žmogaus gyvybei. Andriaus KAIRIO nuotr.
Nuo Dembavos tragedijos praėjo beveik metai, o Bendrojo pagalbos centro (BPC) veikla vis dar tebetobulinama. Greta senų problemų – menko vietos nustatymo diapazono bei neįgaliųjų diskriminavimo – žmonės jau vardija ir kitas problemas.
Pasakojant situaciją kelis kartus, gaištamas brangus laikas, nukreipiant kitoms institucijoms adresuotus skambučius, bereikalingai užimamos linijos.
BPC šauksmas kaip tyruose
Šią savaitę Ežero gatvėje esančiame devynaukščiame name sugedus liftui ir jame užstrigus moteriai su mažamečiu vaiku, gyventojai nesiliauja aptarinėję įvairių tarnybų darbo. BPC darbuotojų taip pat. Kai lifte su mažyliu įkalinta moteris paskambino vyrui, o šis – pagalbos centro telefonu 112, sulaukė atsakymo, kad Bendrasis pagalbos centras tokios paslaugos neteikia, esą reikia kreiptis į liftą administruojančią bendrovę. Ugniagesiai-gelbėtojai buvo išsiųsti, tik kai šiaulietis paaiškino, kad moteris su vaiku yra įkalinti lifte ir negali išsivaduoti. Ar deramai ir operatyviai BPC darbuotoja sureagavo į pagalbos šauksmą, nesiimame spręsti, bet nutiko taip, kad į incidento vietą pirma atvyko ne pagalbos tarnybos, bet vyras, kuris tuo metu buvo Rėkyvoje.
Savaitraščiui „Šiauliai plius“ žinoma kita situacija, kai Bendrasis pagalbos centras apskritai nereagavo. Kalbos raiškos sutrikimų turintis vyras pasakojo norėjęs pranešti informaciją apie administracinį pažeidimą. Anot jo, pagalbos linijos operatorė net neišklausiusi jo iki galo, nukirto, kad jis esąs girtas ir pasiūliusi jam išsiblaivyti pati nutraukė pokalbį. Žinoma, šiuo atveju belieka džiaugtis, kad vyras skambino ne dėl savo ar artimųjų rimtų sveikatos sutrikimų.
Kurtiesiems BPC kurčia?
Šiauliuose yra žmonių, kurie nelaimės atveju apskritai negalėtų prisišaukti pagalbos per BPC. Tarkime, kurtieji ištikus bėdai būtų priversti pirma pagalbos šauktis kitų žmonių, o ne maigyti telefono mygtukus rašydami trumpąsias žinutes BPC. Tą „Šiauliai plius“ pripažino apie pokyčius jo vadovaujamoje įstaigoje kalbintas Jūris Targonskas, nors pavasarį net pats Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas viešai džiūgavo, kad šiemet jau yra pradėta dar viena funkcija, kad kurčnebyliai, žmonės su negalia galėtų Bendrąjį pagalbos centrą 112 telefonu pasiekti mobiliosiomis žinutėmis ir yra sutvarkyta sistema, kuri atsakinės.
„Tokia paslauga (pagalbos linijos pasiekiamumas trumposiomis žinutėmis, – aut. past.) yra tikrai būtina. Yra žmonių, kurie neturi klausos aparatų, bet net ir turintieji gali neišvengti situacijos, kai aparatas išsikraus“, – mano Šiaulių neprigirdinčiųjų klubo „Auditus“ pirmininkė Vilma Kasparavičienė. Ji pastebi, kad sprendžiant kai kurias problemas šalyje, Šiauliai neretai lieka užribyje.
112 numerio pritaikymas neįgaliesiems buvo numatytas dar prieš dešimtmetį – 2004-aisiais, tačiau tuomet lėšų projektui įgyvendinti niekas neskyrė. Reikalai pradėjo judėti 2009-aisiais, tačiau dėl viešųjų pirkimų procedūrų ir bankrutavusio tiekėjo darbai užsitęsė. Lietuvos kurčiųjų draugija dėl 112 numerio pritaikymo neįgaliesiems kovojo dar nuo 2009 metų, tačiau atsakingose institucijose vietoj realių veiksmų buvo susidurta su badymais pirštu ir požiūriu, kad sveikųjų dalis yra didesnė.
Menkas vietos nustatymo spindulys?
Tebėra aktualus ir daug diskusijų sukėlęs pagalbos prašančiojo buvimo vietos nustatymas. Kaip tai veikia, byloja realūs įvykiai. Uostamiestyje buvo pradėjusios virti kalbos apie nutikimą, kai medikų brigadai teko klaidžioti po miestą dėl peiliu į širdį sužaloto žmogaus. Nesulaukę medikų ekipažo, į ligoninę sužeistąjį nuvežė patys kriminalinės istorijos dalyviai. Deja, nukentėjusiajam medikai jau nieko nebegalėjo padėti, jis buvo atvežtas jau miręs. BPC Klaipėdos skyriaus atstovai po nelaimės viešai prabilo, kad vietos nustatymo spindulys gali siekti ir iki 20 kilometrų.
BPC vadovas Jūris Targonskas irgi pripažįsta, kad vietos nustatymo spindulys nėra toks, kokio norėtųsi. „Šiuo metu siekiame tą spindulį sumažinti iki 100 metrų, bet šiuo metu 20 kilometrų jis tikrai nesiekia“, – viešai išsakytą BPC Klaipėdos skyriaus informaciją neigia J. Targonskas.
Tam, kad būtų sumažintas vietos nustatymo spindulys, reikia aukštesnių valstybės vadovų pritarimų, nes už tai mobiliojo ryšio operatoriams tektų visai nesmulkiai atseikėti iš valstybės biudžeto. Teisės aktuose nenumatyta, kad ši sistema turėtų būti tobulinama iš mobiliojo ryšio operatorių lėšų.
Skambinantys į Panevėžį kalbės su vilniečiais
Būtent dėl nekokybiškai veikiančio vietos nustatymo kyla klausimas, kam skubama centralizuoti BPC. Ne visada tiksliai žinome adresą, kur esame, be to, miesto svečiai irgi dažnai nepažįsta vietovių. Juk šiauliečiui operatoriui atspėti vietą iš užuominų būtų žymiai lengviau nei niekada mieste nebuvusiam vilniečiui. Skirtingai nei šiauliečiai, panevėžiečiai skambindami į BPC kol kas dar tebekalba su Panevėžio skyriuje dirbančiais BPC darbuotojais. Tai truks neilgai.
„Nuo liepos 22 dienos uždaromas Panevėžio skyrius, jį administruos Vilniaus skyrius. Pamainoje atsiras daugiau darbuotojų“, – žada BPC viršininkas Jūris Targonskas. Anot jo, taip daroma dėl to, kad būtų išvengta skambučių „kamščio“. O tokių atvejų pasitaiko. Praėjusią savaitę Panevėžio rajone kilus gaisrui ugniagesiams skambinę žmonės piktinosi, kad Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112 vos pavyko prisiskambinti. Nuolat buvo girdimas užėmimo signalas, tad neva ugniagesiai apie gaisrą buvo informuoti per vėlai. Aiškėja, kad tam, kad tokiais atvejais prisiskambinti, reikia žinoti pagalbos linijos veikimo subtilybes.
„Jeigu operatorius neatsiliepia, nederėtų padėti ragelio ir skambinti iš naujo. Taip žmogus vėl stoja į eilės galą. Reikia laukti kol operatorius atsilieps“, – sako BPC Šiaulių skyriaus viršininkas Nerijus Adomavičius. Tačiau pabandykite tai paaiškinti panikos apimtam žmogui, kai sekundės atrodo kaip valandos.
Tarpininkai netarpininkauja
Paskambinus telefonu 03 žmogus vis dar sujungiamas ne su BPC, o su artimiausio miesto medikų dispečerine. Žinantieji, kad šis numeris dar veikia, džiaugiasi – kai gresia pavojus sveikatai, gali būti lemtinga kiekviena minutė. O skambinant į BPC, gyventojams dažnai tenka savo nusiskundimus pakartoti dukart: pirmausia BPC darbuotojams, po to – medikams.
Beveik 300 tūkst. žmonių aptarnaujančios Šiaulių Greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkė Eugenija Kukaitienė pasisako už trumpojo GMP numerio išsaugojimą. Ir patys žmonės dažnai linkę tiesiogiai kalbėti su medikais.
„Maždaug pusę skambučių priimama per 112 (apie 200-300 žmonių per savaitę), kiti – tiesiogiai skambinant mums. Mes žmonėms sakome, viskas veikia, neikit aplinkui“, – teigia E. Kukaitienė.
Vyriausioji gydytoja pastebi, kad pagalbos linijos darbuotojai informaciją apie iškvietimus ne visada jiems suteikia tokią, kokios norėtųsi.
„Klausiame jų nukentėjusiojo telefono numerio, kad galėtume kuo greičiau nuvykti į pagalbos vietą, o mums sakoma, kad nėra čia ko kalbėtis, važiuokite“, – pasakoja E. Kukaitienė. Ši informacija išties svarbi. Jei GMP vairuotojas klaidžioja nerasdamas pagalbos vietos, bendraujant su BPC tarpininkauja GMP dispečerinė. Taip yra todėl, kad GMP medikai savo automobiliuose neturi skaitmeninio radijo ryšio, tad BPC negali šiuolaikinėmis priemonėmis keistis informacija su greitosios pagalbos automobiliais.
GMP integravimas į BPC vyriausiajai gydytojai atrodo abejotinas. „Mūsų dispečerinė, vykdant visus reikalavimus buvo neseniai įkurta. Kam dabar ardyti tai, jei viskas veikia?“, – klausia vyriausioji gydytoja. Kuriant dispečerinę, perėmusią visų apskrities GMP pajėgų valdymą, E. Kukaitienei teko aplankyti Olandijos, Švedijos, Anglijos, Prancūzijos, Čekijos, Estijos, Latvijos centralizuotose GMP dispečerinėse. Už tai, kad įdiegė naują iškvietimų registravimo sistemą, medikė buvo įvertinta ne tik miesto mero, bet vieno medicinos leidinio tituluota „Metų vadove“.
Gyvybių gelbėjimas – telefonu
GMP darbuotojams neretai telefonu tenka teikti informaciją apie kraujo sustabdymą ir kitą informaciją dar vykstant į nelaimės vietą. Kai viena pagalbos minutė gali nulemti gyvenimą, tokiais atvejais būtina kalbėtis su kompetentingu specialistu.
„Mūsų darbuotojai yra baigę studijas ir tarptautinius mokymus, jie žino algoritmus kiekvienu atveju. Be to, kai moteriai kraujuoja iš gimdos, ji tai atvirai bus linkusi pirma pasipasakoti medikui, o ne bendrojo pagalbos centro darbuotojui. Ar mūsų medikų pagalba gali būti lyginama su BPC darbuotojų žiniomis?“ – klausia GMP stoties viršininkė. BPC viršininkas Jūris Targonskas nelinkęs sutikti su Šiaulių GMP viršininke.
„BPC darbuotojai yra išmokyti teikti medicinos pagalbą“, – savaitraščiui „Šiauliai plius“ teigė J. Targonskas, tikindamas, kad BPC darbuotojų telefonu suteikta pagalba išgelbėjo ne vieną žmogų. Jis turėjo omeny maždaug tris mėnesius trunkančius kursus, kuriuos yra baigę tik dalis darbuotojų. Anot VRM pažymos, pagal mokymo programą parengta tik 56,25 proc. BPC darbuotojų, nors buvo numatyta parengti visus. Norinčiųjų dirbti BPC iki šiol reikalaujama tik vidurinės mokyklos baigimo atestato. Tokia tvarka.
Kad ir kaip palankiai žmonės vertintų GMP, dispečerinių veiklai tolesni pokyčiai BPC atrodo neišvengiami. Vidaus reikalų ministras yra pasirašęs įsakymą dėl GMP panaikinimo. Šie planai tam, kad Europos Sąjungai nereikėtų grąžinti 24 mln. Lt paramos. Kol kas dar tiksliai neaišku, kada GMP dispečerinės užtrenks duris. Šiaulių GMP darbuotojai viliasi, kad bent iki šių metų pabaigos žmonės medikams galės prisiskambinti ir 03.
Faktai apie BPC skambučius 6,75 s – bendras metinis vidutinis BPC darbuotojų atsiliepimas. Piko metu skambinančiajam gali tekti laukti iki 50 sekundžių. 15 sekundžių – tiek įprastai išlaukia skambinantysis nepadėjęs ragelio. Parengta pagal BPC vadovų suteiktą informaciją
Skambinusiųjų BPC patirtis „Jei nesi tikras, kad dėl įvykio verta kviesti policiją ir nori pasitarti su budėtojais, o nežinai jų telefono numerio, reikia vargo kelius nueiti ir vos ne pusvalandį aiškinti BPC darbuotojai, ko tu nori. Užuot gavęs atsakymą, prisiklausiau beverčių patarimų. Pasiūlė net informacijos internete paieškoti. Lyg skambinčiau jiems, jei galėčiau pasižiūrėti. Pikčiausia, kad skambinau 02, nes žinojau, kad man reikia būtent policijos specialisto, o sujungė su BPC, kurie išmano viską ir kartu nieko. Galu gale privažiavau prie paprasto kelių patrulio ir jis viską paaiškino.“ „Gal gaisrinės numeris ir nėra reikalingas, nes arba dega arba ne. Tačiau policijos ir GMP numerius tikrai reikėtų palikti. Pasijutus blogai teko skambinti į BPC, jie iškvietė greitąją, nors aš ir pati abejojau, ar tikrai jos reikia. Būtų užtekę tik pasikonsultuoti su specialistu. Tą patį pasakė ir atvykę medikai – nuramino, patarė ką daryti, kokius vaistus galiu išgerti, nes buvau tik ką po sudėtingos operacijos, ir išvažiavo. Nors tuo metu galbūt tikrai kažkam reikėjo skubesnės pagalbos.“ „Gal pusvalandį bandžiau išsiaiškinti situaciją, kol galų gale davė vietinį policijos budėtojo numerį. Manau, gydytojai teisūs, bandydami išsaugoti 03 numerį, kur dirbtų būtent gydytojai. Kai skambinau 02, paskui kažkokiu kitu bendruoju policijos numeriu, abu kartus atsiliepė ta pati Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, o man reikėjo tiesiog policijos.“
